MO lauke. Naujasis Baltijos šokis. TANZANWEISUNGEN

Moritz Ostruschnjak (Vokietija)

Choreografija: Moritz Ostruschnjak
Choreografo padėjėja: Daniela Bendini
Šokėjai: Daniel Conant
Patarimai dėl dramaturgijos: Carmen Kovac
Šviesos dizainas: Benedikt Zehm
Kostiumai: Daniela Bendini, Moritz Ostruschnjak
Produkcijos vadyba: Hannah Melder

Viešieji ryšiai: Simone Lutz
Moritz Ostruschnjak produkcija kartu su Bayerische Staatsoper. Menininką remia Réseau Grand Luxe 2019–20, jis yra Tanztendenz München e.V. narys

Pristatoma kartu su Aerowaves 
Trukmė: 30 min.

Premjera: 2017

„Tai nesitęs amžinai“ – tai užrašas ant ženklo, kurį choreografas Moritz Ostruschnjak neša per sceną, kol šokėjas Daniel Conant pagal naujus koronos realybei pritaikytus reikalavimus susodintai auditorijai atlieka „Schuhplattler“ šokį. Trisdešimties minučių trukmės solo pasirodymas TANZANWEISUNGEN (šokio instrukcijos) kupinas savistabos ir ironiškų aliuzijų, išsisukančių nuo bet kokių konkretesnių apibrėžimų. M. Ostruschnjak išlieka ištikimas eklektiškam savo kūrinių stiliui, ir leidžia savo solistui nepastebimai pereiti nuo „Schuhplattler“ iki  grand jeté, nuo boksininko žingsnelių iki breiko judesių, nuo reveranso iki šokdynės; dažniausiai atsikartojantis motyvas – tai garsas, dunksėjimas, plojimas, kvėpavimas, šokinėjimas, bumpsėjimas, pripildantis erdvę nuolatiniu ritmu. Lyg prisuktas, protagonistas nenuilstamai skinasi kelią per nepaprastai įvairiapusišką judesio kanoną, greitai vieną po kitos įkūnydamas pasipriešinimo, kovos ir pergalės, stilizuoto vyriškumo, jaunimo kultūros, klasikinio baleto, pramoginių šokių ir sporto pozas – absurdiška išskirtinių elementų seka, kuri peržengia, ironizuoja ir prieštarauja viena kitai ir tai, kartu, žaismingai ir nenuilstamai veda bedugnės link. Panašų toną išlaiko ir DAF atliekama provokuojanti daina „Der Mussolini“, tiesioginė šokio instrukcija – „šok Musolinį, šok Adolfą Hitlerį, šok Jėzų Kristų…“

Savo darbuose Moritz Ostruschnjak kalba apie socialinių ir fizinių patirčių transformacijas skaitmenizacijos ir virtualizacijos laikais. Jo kūriniai – tai iš hipersaitų sudarytos erdvės, kurios XXI a. žiniasklaidos mašinerija naudojasi ir kaip motyvu, ir kaip archyvu, taip atspindėdamos ir atkartodamos socialinį progresą. Laikantis laisvo pasirinkimo ir maišymo bei koliažo principų, tokie itin įvairialypiai elementai ir sąsajos formuoja realybės naratyvą, kuriame ribos tarp politikos, pramogų ir populizmo lieka vis mažiau ryškios. Kaip aktyvus gatvės meno dalyvis, Moritz Ostruschnjak šiuolaikiniu šokiu susidomėjo per breiką. Jis studijavo „Iwanson International“ šiuolaikinio šokio mokykloje Miunchene ir dalyvavo Maurice Béjart mokymuose Lozanoje. Po studijų, jis dirbo šokėju tiek užsienyje, tiek ir savo šalyje. Nuo 2013 m. jis dirba kaip laisvai samdomas choreografas Miunchene. Per šį laikotarpį menininkas sukūrė tokius personalinius pasirodymus kaip „Only Oneland“ ir grupinius projektus, kaip „Text Neck“, „BOIDS“, „UNSTERN“ ir „AUTOPLAY“. Jo kūriniai atlikti įvairiuose festivaliuose, įskaitant „TANZWERKSTATT EUROPA“ ir „RODEO“ – Münchner Tanz- und Theaterfestival, o kūrinys „UNSTERN“ buvo atrinktas dalyvauti TANZPLATTFORM DEUTSCHLAND 2020 šiuolaikinio šokio renginyje. Jis taip pat sukūręs daugybę kūrinių įvairiems Vokietijos teatrams. 2021 m. jo naujasis darbas „Kiek angelų gali šokti ant smeigtuko galvutės“ (darbinis pavadinimas) bus pristatytas Miunchene.

„Ant fluorescencinių dujų vamzdelių apsuptos platformos liekna figūra su beisbolo kepuraite, garstyčių geltonumo marškinėliais ir ryškiai raudonais šortais, savęs paties karikatūra, užima triumfuojančią, pergalingą pozą. (…) ir pradeda šokti „Schuhplattel“, ritmas keičiasi, šokėjas pradeda vis stipriau ritmingai mušti į krūtinę, pilvą ir šlaunis, trypia sportbačiais apmautomis kojomis, šokinėja ir sukinėjasi. (…) Conant praleidžia ištisas 15 minučių atlikinėdamas akrobatinius judesius, šokinėdamas kaip Muhammadas Ali, demonstruodamas įvairius sudėtingus baleto žingsnelius ir pozas. Jis baletą pateikia kaip fizinę treniruotę, tai, ką šokėjai praktikuojasi ironiškai namie nuo krizės pradžios tai dienai, kai savo meną jie galės vėl pristatyti viešai.“ (Eva-Elisabeth Fischer, „Süddeutsche Zeitung“, 2020 m. birželio 8 d.)

„Drastiškai mirksi. Neįprastomis aplinkybėmis. Suprasdamas, kokia sprogi ši situacija. Moritz Ostruschnjak „Tanzanweisungen“ (Šokio instrukcijų) premjeroje visa tai galima apčiuopti kone fiziškai. Matote žingsnelių, pasisukimų ir spyrių fejerverką (…). Kartais jie linksmi, kartais visiškai liūdni. Boksininko rankos, pirštais rodomi ženklai, seksualūs klubai ir smūgiai į krūtinę ir kaktą. O tarpuose vis pabarstyta baleto. (…) Lyg guminis kamuoliukas virtęs žmogumi, su kartais šiek tiek išsileidusiu vienu šonu. Ar tai būtų energijos pliūpsniai šokinėjant įsivaizduojama šokdyne ar ginklų salvės. Išvada: Ostruschnjak „Šokio instrukcijos“ neeilinis kūrinys, tačiau jokiais būdais jo negalima pavadinti į kompromisą besileidžiančiu teatru!“ (Vesna Mlakar, „Abendzeitung München“, 2020 m. birželio 8 d.)