Susitikimas su Vytautu Narbutu

Kviečiame į susitikimą su šiuo metu muziejuje eksponuojamo kūrinio „Madona su islandišku peizažu“ autoriumi Vytautu Narbutu.

Kalbėsime apie simbolius, teatrą, kūrybą, laiką, matymą bei kaip gimė ir buvo kurtas dalininko kūrinys „Madona su islandišku peizažu“ – kokie simboliai ir idėjos jame slypi.

Susitikimą moderuos Zigmas Pakštaitis
Susitikimas vyks MO muziejaus pirmo aukšto hole, šalia menininko kūrinio „Madona su islandišku peizažu“. 

Vytautas Narbutas apie savo kūrinį:

„Daugel metų norėjau nutapyti Madoną. Bet nemačiau kaip, nežinojau apie ką. Vieną dieną kažkaip atsirado ir vaizdas, ir mintis. Nors per penkerius darbo metus daug kas pasikeitė, atsirado daugybė naujų detalių. Norėjau kūrinį susieti su Islandija, kurioje gyvenu. Buvo iškirsti langai sienoje islandiškam peizažui.

Pagrindinė tema – motinystė, nors yra ir šalutinių temų. Motinos tragedija yra ta, kad ji savo vaikui duoda gyvybę ir mirtį. Kūdikis Jėzus, motinos įsčiose atvėręs savo vidinius organus, rodo, kad jis turėjo fizinį kūną ir ant kryžiaus kentėjo kaip žmogus. Paveiksle pilna simbolių. Mirusiųjų kūnai ir skeletai – tai pragaras raudoname koliore, nuo kurio Marija savo kapa saugo mus. Figūra su knyga kairiame apatiniame kampe – puikybė, už jos – tuštybė, krūtimi maitinanti mirtį. Kitoje pusėje dvigalvis – linijinė istorija nuo jaunumės iki senaties. Už jo vienuolis auksine kapa – Bažnyčia ir t. t.

Pirmame plane Ieva, toliau Marija Magdalietė, parimusi ant išgaubto veidrodžio, kuris atspindi ateitį – Jėzaus nukryžiavimą toje pačioje erdvėje su tuo pačiu islandišku peizažu, tik jau vakarėjant… Na, ir taip tolėliau… Madonos veidas – vienintelis objektas, kurį nutapiau vienu prisėdimu. Po to nedrįsau liestis. Jau MO muziejui įsigijus Madoną, nežinia iš kur, nežinia kaip po jos kairiąja akimi atsirado kruvina ašara. Bandžiau valyt, netgi peiliu gramdžiau… nepasidavė. Nusprendžiau, jog turbūt taip ir turi būt.“