Veidas

Jacekas labiausiai mėgsta sunkųjį metalą, savo merginą ir šunį. Mažas gimtasis miestelis – parapijiečiai ir net šeima – laiko jį juokingu keistuoliu. Vaikinas dirba statybininku prie didžiausio Lenkijos projekto – kartu su kitais stato Jėzaus skulptūrą, kuri bus aukštesnė net už stovinčią Rio de Žaneire. Tačiau darbo metu nutikus baisiam nelaimingam atsitikimui, atsiskleidžia artimųjų ir visų tikinčiųjų tikrieji veidai.
„Žiūrint filmą, ėmė baltas pavydas: kodėl mūsų kaimynai režisieriai taip profesionaliai ir „iš esmės“ moka kritikuoti savo visuomenę, jos ydas, prietarus, konservatyvumą? Pašiepti ją, šaržuoti, tačiau nesukurti banalaus kūrinio. Jiems nėra nieko švento (gerąja prasme), o mes apsistatę stabais.“ (S. Lingevičiūtė)