Filmo Spec. Žvėrynas peržiūra ir diskusija

Lietuva, 1991-ieji. Nepriklausomybė jau paskelbta, bet šalyje dar dislokuoti sovietų tankai. Reaguojant į nuolatinę agresiją, surenkamas neofcialus lietuviškas spec. būrys, kurį aplinkiniai vadina „Franco žvėrynu“. Nepraėję tinkamo pasiruošimo, bet apsiginklavę didžiuliu patriotizmo ir drąsos užtaisu 15 stipriausių Lietuvos jaunuolių yra pasiruošę kovoti prieš sovietų tankus plikomis rankomis… ir Briuslio suktukais.

iems vadovauja kovinės savigynos meistras Pranas Kasteckas – dar kitaip pramintas Francu arba „Kaulų laužytoju“ – kuris pasitelkdamas amerikietiškuose veiksmo filmuose matytus metodus kovos menų paslapčių moko jokios karinės patirties neturinčius jaunuolius. Jiems taip pat prilipo įvairios pravardės, dažniausiai susijusios su gyvūnijos pasauliu – voras, krabas, krokodilas, vanagas, banginis ir pan. Ne veltui juos žino kaip „Franco žvėryną“.

Šuoliai parašiutu ant važiuojančių automobilių, gausiomis mėlynėmis ir kaulų lūžiais pažymėtos treniruotės miškuose, tiesioginė akistata su sovietų kariais – tokia buvo specialųjį būrį sudariusių vaikinų realybė. Naujame režisieriaus Andriaus Lekavičiaus flme – tuometiniai aštuoniolikmečiai, užaugę su flmais apie Rembo bei vedami jaunatviško maksimalizmo ir, iš dalies – naivumo. Apie „Franco žvėryno“ veiklą žinoma labai nedaug, nėra išlikusių beveik jokių dokumentų. Kūrybiškai pasitelkiant 90-ųjų kompiuterinių žaidimų animaciją, įtaigiai pasakojama istorija jaunų žmonių, kuriuos vedė kilnus tikslas – prireikus bet kokia kaina apginti Tėvynę.

Diskusija vyks po filmo

Vyrai 90-aisiais ir dabar: kas pasikeitė?

Nors viso pasaulio kinas pagrįstai pastaruoju metu susitelkęs į moteris ir jų pozicijas, mes norime pakviesti į pokalbį apie vyriškumą ir vyro sampratą Lietuvoje. Šią diskusiją įkvėpė naujausias Andriaus Lekavičiaus dalinai animuotas dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“.

A. Lekavičiaus „Spec. Žvėryno“ herojai – kieti aštuoniolikmečiai iš slapto spec. būrio 90-ųjų pradžioje. Tvirti, jauni, drąsūs ir kasdien rizikuojantys – pasirengę negalvodami žūti vyrai. Kuriems gyvenimas ir nepriklausomybės kovos – it dar vienas jaunystės nuotykis. Šio būrio herojai tampa puikiomis iliustracijomis sociologo prof. dr. Artūro Tereškino vartojamam posovietinio vyro apibrėžimui, kuomet vyrų kūnai tampa priemone išteikšti įtampą ir nerimastingumą dėl besikeičiančios politinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. Kur kovingumas, ekstremalūs fiziniai išbandymai, žaizdos ir traumos tampa vienintelėmis vyriškų emocijų išlaisvinimo priemonėmis. Praėjo beveik trys dešimtečiai, kas pasikeitė? Apie tai po filmo „Spec. Žvėrynas“ MO premjeros ir kviesime padiskutuoti.

Kovojančios kieto vyro figūros vyravo ir 80-ųjų amerikietiškuose filmuose, kuriuos visa karta „rijo“ visame pasaulyje žiūrėdami VHS kasetes. Vyro portretas pasaulio kine ženkliai pasikeitė. Bet ar pasikeitė ir Lietuvos žiūrovų galvose?

—

MO muziejaus kino repertuarą kuruoja kino teatras „Pasaka”.