20 Lietuvos meno istorijų. Eglė Rakauskaitė
Lietuvos nepriklausomybės pradžia simboliškai žymi ir šiuolaikinio meno Lietuvoje pradžią. Naujos kartos menininkai siekė išsivaduoti iš nusistovėjusių meninių tradicijų ir sovietinio palikimo. Viena drąsiausių šio laiko menininkių – Eglė Rakauskaitė (g. 1967), išgarsėjusi drąsiais performansais.
Savo kūryboje Rakauskaitė išbandė įvairias meno formas – nuo instaliacijų iki videofilmų. Ieškodama naujų raiškos būdų ir drąsiai laužydama nusistovėjusias tradicijas, Rakauskaitė paliko gilų pėdsaką Lietuvos šiuolaikinio meno istorijoje.
Vaizdo pasakojimas apie Eglę Rakauskaitę
„Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“
1995-aisiais parodytas Rakauskaitės performansas „Pinklės. Išvarymas iš rojaus“, vienas svarbiausių menininkės darbų, vadinamas gyvąja skulptūra. Tuo metu Lietuvoje tai buvo nauja meno forma – žmogaus kūnas tapo įrankiu kūrinio idėjai perteikti.
Performanse dalyvaujančios trylika merginų yra tarpusavyje surištomis kasomis. O jų per dideli vyriški švarkai ant baltų suknelių perteikia įkalintos, sukaustytos moters gyvenimą. Derindama šiuolaikinę raišką su klasikinio meno įvaizdžiais, Rakauskaitė kalba apie moterų išsilaisvinimą iš primestų socialinių vaidmenų. Šis performansas laikomas vienu ryškiausių Rytų Europos šiuolaikinio feministinio meno pavyzdžių.
„Meduje“
Rakauskaitės kūriniuose nemažiau svarbus medžiagiškumas ir naudojamų medžiagų poveikis. Kūryboje ji pasitelkdavo įvairias organines medžiagas – taukus, maisto produktus, plaukus, gėles. Tai puikiai perteikia menininkės performansas „Meduje“ (1996), kurio metu ant menininkės nuogo kūno buvo pilamas medus. Jos kūno poza priminė kūdikį moters įsčiose, o šlangutė, per kurią buvo kvėpuojama – virkštelę. Pasitelkdama skirtingas medžiagas ir savo kūną, Rakauskaitė plėtojo moteriškumo, motinystės, kūniškumo temas.
„Veidai“
Vienas svarbiausių jos meninės karjeros įvykių – dalyvavimas tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. 1999 m., pirmą kartą šalies istorijoje, Rakauskaitė reprezentavo Lietuvą šiame renginyje. Venecijoje ji pristatė projektą „Veidai“ (1998–1999). Ši video instaliacija primena socialinę autorės aplinkos dokumentaciją. Joje daugybė meno aplinkos žmonių pažvelgia į žiūrovą, užsimerkia ir išnyksta.
