Edukacija

Apie edukacijas

MO muziejus | edukacija

Edukacijos, jų vystymas ir plėtra yra vienas svarbiausių MO muziejaus prioritetų. Matome muziejų kaip vietą, kurioje galima mokytis visą gyvenimą.

Edukacijos vaikams

Esame sukūrę ir moksleiviams siūlome inovatyvias ir tarpdisciplinines edukacines programas, kurios ugdo svarbiausias XXI a. kompetencijas – kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį intelektą. Visa tai, ko nesiūlo formalusis ugdymas.

Edukacijose nesiekiame perteikti konkrečių žinių apie modernų ir šiuolaikinį meną. Atvirkščiai – menas yra mūsų priemonė megzti dialogą su vaikais. Norime jiems atskleisti meno galimybes kalbėti ir pasakoti apie pasaulį, išjudinti jiems svarbius vidinius klausimus, leisti patirti asmenišką santykį su menu.

Visos MO edukacijos yra tarpdisciplininės, remiasi inovatyviu požiūriu meno muziejų pristatyti kaip platformą pokalbiui su vaikais. Pasitelkdami meno kūrinius kalbame apie emocijas, integruojame literatūrą, istoriją, net biologiją ir IT, išbandome vizualinio mąstymo strategiją, kurią sukūrė Harvardo psichologai kartu su MoMA muziejaus edukatoriais – moksliškai pagrįstą metodą analizuoti tai, ką matome, pritaikomą įvairiose srityse.

Esame sukūrę edukacijas skirtingo amžiaus vaikams – nuo dvyliktokų iki pačių mažiausių. Jie kviečiami patirti meną čia ir dabar: pamatyti jį be išankstinių nusistatymų, per sąsajas su kitais dalykais, reiškiniais, taip pat ir per savo emocijas. Edukacijos grindžiamos pokalbiu ir diskusija su vaikais – visi pojūčiai yra teisingi.

Tikime, kad pamatydami mokomuosius dalykus, ištrauktus iš klasės ir vadovėlio skyriaus, kitame, naujame kontekste vaikai plečia savo suvokimą, akiratį ir lavina kūrybiškumą. Norime kurstyti smalsumą pasauliui ir įkvėpti tolesnėms patirtims muziejuje.

Edukacijos suaugusiesiems

Muziejus yra atradimų vieta ir suaugusiesiems. Siūlome jiems plačią kultūrinės edukacijos renginių programą ir norime kartu įsikvėpti, patirti, pajausti. Kviečiame į užsiėmimus, paremtus vizualinio mąstymo strategija,  pažinti meną žaidybine forma – bandant išnarplioti detektyvą muziejuje, o komandą naujai atrasti – specialiuose komandos formavimo užsiėmimuose. Šiuo metu lankytojai gali užsisakyti užsiėmimą grupei arba prisijungti prie muziejaus siūlomų grupinių edukacinių užsiėmimų.

 

MO muziejaus ir Britų tarybos projektas „Vizualinio mąstymo mainai mene“

MO muziejus | britų taryba | vizualinis mąstymas | vizualinio mąstymo mainai mene

Projektą „Vizualinio mąstymo mainai mene“ organizuoja MO muziejus, o pagrindinis partneris yra Britų taryba Lietuvoje. Projekto pagrindinis tikslas yra kritinio mąstymo ir dialogo kompetencijų ugdymas mokyklose ir  bendruomenėse, kuriose yra tautinių bendrijų; bendradarbiavimo tinklų tarp bendruomenių kūrimas pasitelkiant šiuolaikinį meną, vizualinio mąstymo strategijos taikymas ugdant kritinį mąstymą bei kitus šiuolaikinėje visuomenėje svarbius gebėjimus.

Projekto atspirties taškas – MO muziejuje vykstanti didžioji paroda „Kodėl taip sunku mylėti?”. Ją kūrė pasaulinio garso britų režisierius, BAFTA laureatas Peter Greenaway ir olandų menininkė Saskia Boddeke. Paroda analizuoja šiuo metu ypatingai aktualią ir universalią priešybių aš vs. kitas/kitoks problematiką. Tuo pačiu ji užduoda klausimus, kodėl sunku mylėti kitą, nesvarbu, koks jis būtų. Menininkai parodoje analizuoja žmonijai būdingą siekį panaikinti socialines, politines ir ekonomines nelygybes, keliami atvirumo kitam/kitokiam klausimai.

Taigi projekte „Vizualinio mąstymo mainai mene“ atsispiriant nuo šiuolaikinio meno ir parodoje analizuojamos temos, siekiama kelti klausimus, megzti dialogą ir įkvėpti kritiškai mąstyti etninių bei socialiai pažeidžiamų bendruomenių ar mokyklų atstovus. Tam pasitelkiamas plačiai pasaulyje taikomas vizualinio mąstymo strategijos metodas.

Kas yra vizualinio mąstymo strategijaTai MoMA muziejaus (JAV) edukatoriaus Philipe Yenawine ir psichologės Abigail Housen sukurtas meno edukacijos metodas. MO muziejuje šią programą taiko edukatorė Karen Vanhercke. Ji daug metų praktikavo įvairias edukacines programas Belgijos muziejuose, o šiuo metu savo patirtį perduoda MO edukatoriams ir lankytojų grupėms. Pagrindas – užsiėmimai „Kas vyksta šiame paveiksle?“. Jų metu vyksta nuolatinis vedėjo ir dalyvių dialogas. Naudojama universali klausimų sistema skatina stebėti ir apibūdinti, interpretuoti remiantis argumentais, nuosekliai samprotauti. Be to, tai puikus būdas gilinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimą.

Projekto video

Kviečiame žiūrėti video pasakojimą, kuriame apžvelgiame visą įvykusį projektą. Išgirsite, ką pasakoja projekte dalyvavę MO muziejaus edukatoriais, bendruomenių atstovai ir patys mokiniai.

Taip pat daugiau sužinoti apie projektą galima čia:

MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
MO muziejus | edukacija
Daugiau nuotraukų

Projekto partneris:

Logotipas

IKIMOKYKLINUKAI

MO muziejus edukacija

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Kaip atrodo jausmas? Pagrindinių emocijų pažinimas pasitelkus paveikslus
Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar ne visada moka juos atpažinti ir suprasti. Per šį užsiėmimą mažieji kviečiami patyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau suprasti šešis pagrindinius savo jausmus: liūdnas, piktas, laimingas, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir nustebęs.

Trukmė – 60 min
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Rima Povilionytė

MO muziejus edukacija

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems edukacinio užsiėmimo dalyviams. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

Trukmė – 90 min.
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Justina Kaminskaitė, Sandra Zubielaitė, Viola Klimčiauskaitė, Rima Povilionytė

Šeimų sekmadieniai

Kiekvienas sekmadienis MO skirtas šeimoms ir mažiesiems muziejaus draugams! Kviečiame 3-8 m. vaikus kartu su tėveliais išbandyti įvairius žaidimus.

Jei patiko, išbandykite ir daugiau žaidimų:

Edukacijas remia:

Logotipas

1–4 KLASĖS

MO muziejus | Edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Kultūros paso programa 
Kelionė per metų laikus. Integruotos pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ir dailės temos
Dirbdami  grupėse, naudodami turimas priemones ir pateiktus  informacinius šaltinius bei pritaikydami savo patirtį mokiniai apibūdins įvairius metų laikus vaizduojančius dailės kūrinius. Įvardins reikšmingus jiems patrauklius metų laikų požymius, juos lygins su dailininkų mintimis bei vartodami paprastas dailės sąvokas aptars dailininkų kūrybinius sumanymus.  Interpretuos gautą informaciją, darys išvadas ir pateiks klasės draugams savo vertinimus. Užsiėmime taikomi metodai: darbas grupėje, minčių lietus, diskusija, klausimų formulavimo principai taikant kritinio mąstymo ir vizualinio mąstymo strategijas.  Pamokoje ugdomos komunikavimo, pažinimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos (kai vaikai mato idėjų sąsajas ir kuria savo idėjas, originaliai mąsto, geba pritaikyti patirtį naujose situacijose) bei dalykinės kompetencijos ir gebėjimai.

Trukmė – 60 min.
Skirta klasėms – 1–4
Užsiėmimą veda – Rima Povilionytė, Evelina Jokštė

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Kultūros paso programa 
Kodėl baisios pabaisos? Integruota literatūros ir dailės pamoka
Integruota lietuvių kalbos, dailės, pasaulio pažinimo ir vizualinio mąstymo pamoka. Prie Valentino Antanavičiaus paveikslo „Vabalas ir saulė“ diskusijai sužadinti pateikiama informacija apie tai, kad senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų ir nežinodami, kodėl vyksta vienas ar kitas reiškinys, nuogąstaudavo, jog saulę nori praryti kokia nors pabaisa. Koks gamtos reiškinys taip gąsdino senolius? Išsiaiškinus toliau apie šį paveikslą diskutuojama remiantis vizualinio mąstymo klausimais. Po diskusijos sekama sakmė apie Saulę, Mėnulį ir Žemę, ji trumpai aptariama. Vaikams primenama: kas yra sakmė, kaip ji kuriama ir kas būtinai joje turi būti. Tuomet mokiniai pakviečiami išsirinkti paveikslus ir pabandyti pagal juos sukurti sakmę. Kiekviena grupė pristato savo sakmę, o kitos grupės spėja, kuriam paveikslui ji kurta. Temos tolimesniam pokalbiui: Kada pabaisos baisios? Ar tikrai pabaisa baisi, kai žinai, kas tai yra? Kiek svarbus pirmas įspūdis? Ar jis visada teisingas? Edukacija vyksta edukacinėje erdvėje, o ne parodoje. Naudojamos MO muziejaus kūrinių reprodukcijos ir projekcijos. Jeigu klasė turi daugiau laiko pasiūloma sukurti unikalų savo sugalvotos fantastinės būtybės grafikos atspaudą.

Trukmė – 60 min.
Skirta klasėms – 1–4
Užsiėmimą veda – Rima Povilionytė, Evelina Jokštė

MO muziejus edukacija

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Kultūros paso programa 
Kaip atrodo jausmas? Pagrindinių emocijų pažinimas pasitelkus paveikslus
Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar ne visada moka juos atpažinti ir suprasti. Per šį užsiėmimą mažieji kviečiami patyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau suprasti šešis pagrindinius savo jausmus: liūdnas, piktas, laimingas, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir nustebęs.

Trukmė – 60 min
Skirta klasėms – 1–4
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė

MO muziejus edukacija

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems edukacinio užsiėmimo dalyviams. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.Trukmė – 90 min.

Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms
 – 1–4
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Justina Kaminskaitė, Sandra Zubielaitė, Viola Klimčiauskaitė

Edukacijas remia

Logotipas

5–8 KLASĖS

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Kaip kuriamas charakteris tekste ir paveiksle. Integruota literatūros ir dailės pamoka, kūrybinis rašymas
Mokiniams pristatomi parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“ sukūrę menininkai ir parodos koncepcija, apžiūrint eksponatus jie ir jų autoriai trumpai aptariami akcentuojant pagrindinę idėją – kodėl taip sunku susikalbėti ir priimti pačius save ir vienas kitą. Toliau aptariama, kaip ši idėja reiškiama literatūros tekstuose. Mokiniai, analizuodami šiuolaikinių literatūros kūrinių ištraukas, stebi, kokiais būdais kuriami veikėjų charakteriai. Po to mokinių grupė gauna po lapą, kuriame trumpais tekstais  naudojant  įvairius veikėjų charakterizavimo būdus aprašomas konkretaus tapybos darbo personažas. Grupės užduotis – rasti paveikslą, kurio veikėją (ar veikėjus) charakterizuoja kiekvienas tekstas. Grupės pristato savo darbus – argumentuoja pasirinkimus. Pamoka baigiama refleksija.

Trukmė – 90–100 min.
Skirta klasėms – 7–8
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė, Viola Klimčiauskaitė, Vaida Bražiūnaitė

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Spalva dailėje ir literatūroje. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Pamoka naudinga besimokantiems teksto analizės ir interpretacijos, kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, veiksmažodžio, prieveiksmio), meninių raiškos priemonių (palyginimų, metaforų ir kt.). Mokiniai gilinsis, kokios kalbos dalys tekste padeda sukurti spalvą. Sužinos terminą monochrominis. Žiūrėdami į paveikslą aptars, kiek atspalvių gali turėti viena spalva. Susipažins ir su terminu polichromija, panaudos savo žinias praktiškai kurdami spalvų apibūdinimus. Nagrinėdami žodžius, kuriais „spalvinama“ eilėraštyje, sužinos, kad spalvos įspūdį tekste galima sukelti ir tiesiogiai nevartojant spalvą reiškiančių žodžių. Remdamiesi eilėraščio pavyzdžiu, apibūdins vieną spalvą, jos neįvardindami, bet nusakydami, kokia ji gali būti, kokius jausmus kelia, kokius pojūčius sužadina. Tyrinės ir dailininkų pasirenkamas spalvų naudojimo strategijas. Kartais iš pažiūros linksmos ir tarsi iš popkultūros atklydusios spalvos paveiksle iš tiesų pristato aktualias ir nepatogias temas. Pamokos pabaigoje kiekvienas susiskaičiuos, kiek teptukų gavo atlikęs praktines užduotis – kurdamas palyginimus ir nusakydamas pasirinkto paveikslo spalvas. Mokiniai pasidalins įspūdžiais, kas buvo įdomu, kas lengva, sunku, kam reikėjo daugiau, mažiau laiko.

Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms – 5–6
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Kūrybinio rašymo pamoka muziejuje. Integruota kūrybinio rašymo ir dailės pamoka
Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas – kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis…“, „galiausiai…“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.

Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Ilona Ežerinytė, Viola Klimčiauskaitė, Rima Povilionytė, Vaida Bražiūnaitė

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

What’s Going on in This Picture? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą. Integruota anglų kalba ir dailė
Kviečiame gerinti anglų kalbos įgūdžius dialogo pagrindu vyksiančiame užsiėmime. Edukacija padės ne tik susipažinti su menininkų kūriniais, į juos pažvelgti kitu – asmeniškesniu kampu, tačiau suteiks galimybę pabendrauti angliškai su edukatore ir dailės istorike iš Belgijos Karen Vanhercke.

Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms – 9-12
Užsiėmimą veda – Karen Vanhercke

MO muziejus edukacija

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Gyvūnas ir robotas manyje: tarpasmeniniai santykiai ir kūrybiški konfliktų sprendimo būdai
Vienas pagrindinių paauglystės iššūkių yra geriau suprasti save, naujai atrasti savo tapatumą ir vietą pasaulyje. Šis edukacinis užsiėmimas skirtas patyrinėti gyvūno ir roboto vaidmenis savyje: kuo mes panašūs ir skirtingi, kaip vidinis žvėris veikia mūsų elgesį ir santykius, kokiomis robotiškomis savybėmis pasižymime, kaip jos padeda ar kelia iššūkių. Užsiėmimo metu paaugliai, remiantis meno kūriniais, mokosi reflektuoti savo emocines būsenas ir įsijausti į kito žmogaus poziciją, aptaria tipines žmogaus reakcijas į stresą ir mokosi pasirinkti veiksmingiausią strategiją, įsisąmonina, kokias vidines schemas naudojame bendraudami vieni su kitais ir kaip geriau jas įvaldyti. Rezultatai: paaugliai išmoksta reflektuoti savo emocines būsenas, jas verbalizuoti ir pasidalinti jomis su kitais. Mokosi meno kūriniuose atpažinti ir analizuoti tokius jausmus kaip viltis, pyktis, pavydas, liūdesys, nuoskauda, meilė, ir sieti juos su savo asmeniniu patyrimu. Taip pat sužino apie įvairias pykčio ir streso valdymo strategijas.

Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Simona Košinskaitė

MO muziejus| edukacija

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Justina Kaminskaitė, Sandra Zubielaitė, Viola Klimčiauskaitė

Edukacijas remia:

Logotipas

9-12 KLASĖS

MO muziejus | Edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Mokiniams pristatomi parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“ sukūrę menininkai ir parodos koncepcija. Išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas, o pasakojimas – tai mito refleksija). Prie atitinkamų dailės darbų parodoje analizuojant graikų mitų, Biblijos sakmių, lietuvių liaudies pasakų fragmentus žiūrima, kaip senaisiais laikais buvo suvokiama meilė sau ir kitam/kitokiam. Supažindinama su meilės rūšių įvairove: erosu, storge, pragma, filija, sofija, manija, ludus,  ksenija, agape ir kt. bei aptariama, kaip pakitęs meilės suvokimas šiais laikais (mokiniai analizuoja šiuolaikinės prozos teksto ištrauką ir patys daro išvadas). Susiskirstę gupėmis apžiūri parodos kūrinius ir sukuria pasirinkto personažo viešąją (feisbuko) arba intymiąją (dienoraščio) meilės istoriją. Pristato ją kitoms grupėms ir komentuoja savo pasirinkimą. Pamoka baigiama refleksija.

Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė, Vaida Bražiūnaitė

MO muziejus | edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Kūrybinio rašymo pamoka muziejuje. Integruota kūrybinio rašymo ir dailės pamoka
Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas – kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis…“, „galiausiai…“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.

Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Ilona Ežerinytė, Viola Klimčiauskaitė, Rima Povilionytė, Vaida Bražiūnaitė

MO muziejus edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Kultūros paso programa
Poezija ir dailė: ieškome lyrinio subjekto. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Mokiniams pristatomi parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“ sukūrę menininkai ir parodos koncepcija. Anot autorų, šios parodos idėją inspiravo poetinis tekstas – poema.  Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys pirmiausia raiškos priemonėmis – eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo) menas. Vis dėlto savomis priemonėmis vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais. Analizuojant abiejų meno rūšių kūrinius, įvardijamos meninės raiškos priemonės ir vartojami specifiniai terminai: subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali susirinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu.

Trukmė – 60–90 min
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Ilona Ežerinytė, Inga Gresienė

MO muziejus | Edukacija

INTEGRUOTOS PAMOKOS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

What’s Going on in This Picture? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą. Integruota anglų kalba ir dailės pamoka
Kviečiame gerinti anglų kalbos įgūdžius dialogo pagrindu vyksiančiame užsiėmime. Edukacija padės ne tik susipažinti su menininkų kūriniais, į juos pažvelgti kitu – asmeniškesniu kampu, tačiau suteiks galimybę pabendrauti angliškai su
edukatore ir dailės istorike iš Belgijos Karen Vanhercke.

Trukmė – 60-90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Karen Vanhercke

MO muziejus| edukacija

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

VYKSTA IR VIRTUALIAI NUOTOLINIU BŪDU

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Justina Kaminskaitė, Sandra Zubielaitė, Viola Klimčiauskaitė

Edukacijas remia:

Logotipas

SUAUGUSIŲJŲ EDUKACIJA

MO muziejus | 33 minutės patyrimo

33 minutės patyrimo

Atsispirdami nuo vieno meno kūrinio, pasakosime istorijas, įpinsime  skirtingus skonius ir garsus. Tai saugi ir dabartines realijas atitinkanti patirtis. Paprastai, bet tuo pačiu ir kitaip. Jūsų laukia įvairiapusė kūrinio interpretacija ir netikėtumas – ją lydinti skonio patirtis.

Kalbėsime apie konkrečiame kūrinyje įamžintą praeities susidūrimo su ateitimi momentą. Kokia ta dabartis, kurioje gyvename? Kaip praeitis mus vejasi? Kur link judame, ypač kalbant apie maisto kultūrą? Šis 33 minučių patyrimas, skirtas jūsų pačių individualiems potyriams.

Skonius ir maisto patirtį derino Urtė Mikelevičiūtė, o įgyvendino MO bistro. Žodžius į tekstą sudėjo kultūros istorikas Tomas Vaiseta ir knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorė Viktorija Aprimaitė.  Tekstą įgarsino Paulius Markevičius.

Trukmė – 33 min.
Maksimali grupė – 12 asmenų
Edukacijos kaina – 12 € asmeniui

MO muziejus | Edukacija

Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą

„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMA muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios užsiėmimo dalyvių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

Informacija:
Trukmė – 90 min.
Minimali grupė – 15 asmenų
Maksimali grupė – 25 asmenys
Edukacijos kaina – 11 € asmeniui

Edukacijas remia:

Logotipas

MOKYTOJO PASAS

MO muziejus | mokytojo pasas

MOkytojo pasas – tai muziejaus sakomas „labas“ mokykloms ir kvietimas bendradarbiauti.

Muziejus kviečia mokyklas registruotis, o užsiregistravusioms mokykloms skirs po 2 MOkytojo pasus, kuriuos naudoti galės visa mokyklos bendruomenė. MOkytojo pasas suteikia galimybę nemokamai aplankyti parodą tik vaikų grupę lydintiems asmenims. Vaikams yra taikoma muziejaus vaiko bilieto arba edukacijos užsiėmimo kaina.

Apie pagamintą ir atsiimti paruoštą MOkytojo pasą jus informuosime el. paštu. MOkytojo pasą atsiimti galėsite muziejaus kasoje.

MOkytojo pasas taip pat suteikiamas darželių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams ir pedagogams. 

SVARBI INFORMACIJA

Mokinių edukacijos dienos: pirmadieniai, trečiadieniai, ketvirtadieniai ir penktadieniai

Edukacinio užsiėmimo kaina vaikams – 7 Eur. Į kainą įskaičiuotas edukacinis užsiėmimas ir edukatorius. Papildomai kiekvienam dalyvaujančiam edukaciniame užsiėmime suteikiamas neribotas tos dienos MO muziejaus parodos lankymas.

Suaugusiųjų edukacijos kaina – 11 Eur. Į kainą įskaičiuotas edukacinis užsiėmimas ir edukatorius. Papildomai kiekvienam dalyvaujančiam edukaciniame užsiėmime suteikiamas neribotas tos dienos MO muziejaus parodos lankymas.

Edukacijos koordinatorės kontaktai: el. paštas edukacija@mo.lt., telefonas 8 692 83600

Edukacijas remia:

Logotipas