Edukacija | MO
IKIMOKYKLINUKAI

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Edukacijas remia:

Edukacija

Kaip atrodo jausmas? Pagrindinių emocijų pažinimas pasitelkus paveikslus
Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar ne visada moka juos atpažinti ir suprasti. Per šį užsiėmimą mažieji kviečiami patyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau suprasti šešis pagrindinius savo jausmus: liūdnas, piktas, laimingas, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir nustebęs. 

Trukmė – 60 min
Užsiėmimą veda – Ieva Dulinskaitė, Evelina Jokštė, Inga Norkutė Muecke, Daiva Banikonienė, Violeta Šimelionienė

REGISTRACIJA

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems edukacinio užsiėmimo dalyviams. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

REGISTRACIJA
Trukmė – 90 min.
Užsiėmimą veda – Inga Stankaitytė, Evelina Jokštė, Karen Vanhercke

1–4 KLASĖS

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Edukacijas remia:

Edukacija

Kultūros paso programa 
Gyvūnai mieste.
Integruotos biologijos, matematikos, dailės pamokos
Užsiėmimo pradžioje edukatorius pasitelkia ir paaiškina statistinio duomenų rinkimo būdo žaidimą , kurį mokiniai vėliau taikys. Dalyviai supažindinami su penkių stuburinių gyvūnų grupėmis, pateikiami trumpi jų aprašymai, kuriais galima naudotis atliekant užduotis. Meno kūriniuose mokiniai ieško stuburinių gyvūnų ir juos registruoja lentelėse. Pabaigoje apžvelgiama, kuri gyvūnų grupė darbuose vaizduojama dažniausiai, ir suformuluojama išvada apie gyvūnų pasiskirstymą mieste. Užsiėmimas nevyksta parodos erdvėje. Jo metu naudojamos reprodukcijos iš MO muziejaus kolekcijos. 

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 60 min.
Skirta klasėms – 3–4 
Užsiėmimą veda – Justina Kaminskaitė

Kultūros paso programa 
Kelionė per metų laikus. 
Integruotos pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ir dailės temos
Dirbdami  grupėse, naudodami turimas priemones ir pateiktus  informacinius šaltinius bei pritaikydami savo patirtį mokiniai apibūdins įvairius metų laikus vaizduojančius dailės kūrinius. Įvardins reikšmingus jiems patrauklius metų laikų požymius, juos lygins su dailininkų mintimis bei vartodami paprastas dailės sąvokas aptars dailininkų kūrybinius sumanymus.  Interpretuos gautą informaciją, darys išvadas ir pateiks klasės draugams savo vertinimus. Užsiėmime taikomi metodai: darbas grupėje, minčių lietus, diskusija, klausimų formulavimo principai taikant kritinio mąstymo ir vizualinio mąstymo strategijas.  Pamokoje ugdomos komunikavimo, pažinimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos (kai vaikai mato idėjų sąsajas ir kuria savo idėjas, originaliai mąsto, geba pritaikyti patirtį naujose situacijose) bei dalykinės kompetencijos ir gebėjimai.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 60 min.
Skirta klasėms –1–4
Užsiėmimą veda – Rima Povilionytė, Evelina Jokštė

Kultūros paso programa 
Kodėl baisios pabaisos? Integruota literatūros ir dailės pamoka
Integruota lietuvių kalbos, dailės, pasaulio pažinimo ir vizualinio mąstymo pamoka. Prie Valentino Antanavičiaus paveikslo „Vabalas ir saulė“ diskusijai sužadinti pateikiama informacija apie tai, kad senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų ir nežinodami, kodėl vyksta vienas ar kitas reiškinys, nuogąstaudavo, jog saulę nori praryti kokia nors pabaisa. Koks gamtos reiškinys taip gąsdino senolius? Išsiaiškinus toliau apie šį paveikslą diskutuojama remiantis vizualinio mąstymo klausimais. Po diskusijos sekama sakmė apie Saulę, Mėnulį ir Žemę, ji trumpai aptariama. Vaikams primenama: kas yra sakmė, kaip ji kuriama ir kas būtinai joje turi būti. Tuomet mokiniai pakviečiami išsirinkti paveikslus ir pabandyti pagal juos sukurti sakmę. Kiekviena grupė pristato savo sakmę, o kitos grupės spėja, kuriam paveikslui ji kurta. Temos tolimesniam pokalbiui: Kada pabaisos baisios? Ar tikrai pabaisa baisi, kai žinai, kas tai yra? Kiek svarbus pirmas įspūdis? Ar jis visada teisingas? Edukacija vyksta edukacinėje erdvėje, o ne parodoje. naudojamos MO muziejaus kūrinių reprodukcijos ir projekcijos. Jeigu klasė turi daugiau laiko pasiūloma sukurti unikalų savo sugalvotos fantastinės būtybės grafikos atspaudą.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 60 min.
Skirta klasėms –1–4
Užsiėmimą veda – Jurga Vilė

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Kultūros paso programa 
Kaip atrodo jausmas? Pagrindinių emocijų pažinimas pasitelkus paveikslus
Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar ne visada moka juos atpažinti ir suprasti. Per šį užsiėmimą mažieji kviečiami patyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau suprasti šešis pagrindinius savo jausmus: liūdnas, piktas, laimingas, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir nustebęs. 

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 60 min
Skirta klasėms – 1–4
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Laura Soloveičikė

Nauja
Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas. Pažintis su menu, grįsta dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) ugdymo praktikomis
Dėmesingumo ugdymas – tai įrankis, vaikams ir paaugliams padedantis atpažinti, valdyti ir reguliuoti savo impulsyvumą bei streso lygį. Tyrimai rodo, kad nuolat taikant dėmesingo įsisąmoninimo praktikas mažėja vaikų ir paauglių nerimastingumo ir depresiškumo lygis, sudaromos sąlygos kokybiškesniam miegui. Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas padeda kurti ir palaikyti tvirtesnius tarpasmeninius santykius, didina sąmoningumą, praplečia pasirinkimų galimybes, gerina akademinius pasiekimus, padeda tikslingai pasirinkti elgesio būdus. Šios edukacijos metu kviečiame skirti laiko sau lėtai ir dėmesingai apžiūrėti MO muziejaus parodos eksponatus. Taip pat mokysimės stabtelti (išminties pauzė), nurimti, atsipalaiduoti ir skirti laiko sau bei pabūti su menu. Atrasime, kad neturime būti meno ekspertai, kad pasimėgautume meno kūriniais ir juos suprastume. Praktikuosime būdus, kurie padės: 1) atsiverti naujoms patirtims; 2) įsisąmoninti savo kūno pojūčius, emocijas, mintis ir impulsus veikti; 3) patirti kūrybiškumą, smalsumą; 4) vizualizuoti; 5) sužinoti, iš kur kyla emocijos, kaip jas atpažinti, valdyti ir pasirinkti tinkamus elgesio būdus.

REGISTRACIJA
Trukmė
 – 60–90 min.
Skirta klasėms –1–4
Užsiėmimą veda – Laura Soloveičikienė

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems edukacinio užsiėmimo dalyviams. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 1–4
Užsiėmimą veda – Inga Stankaitytė, Evelina Jokštė, Karen Vanhercke

ARCHITEKTŪROS EDUKACIJA

Kultūros paso programa
Balta dėžė. Architektūros pažinimo dirbtuvės
Pažvelkite į MO muziejaus pastatą! Argi jis nenuostabus? „Architektūra yra apgyvendinta skulptūra“, – teigė skulptorius Constantinas Brancusis. „Čia tik paprasta balta dėžė“, – tyliai galvojate jūs. Taip, tai tiesa. Bet šios dėžės viduje atsiveria netikėtos erdvės. Išorėje – tai ramių formų pastatas, o viduje – jos daug dinamiškesnės. Žiūrėdami į baltas išorės sienas, turbūt niekada nepagalvotumėte, kad pastate pilna spalvotų meno kūrinių (o jų MO muziejuje įsikūrė net 5000). Šį pastatą suprojektavo garsus architektas Danielis Libenskindas. Šio užsiėmimo metu bus laiko tyrinėti pastato eksterjerą ir interjerą, diskutuoti ir ieškoti, kas gali tapti įkvėpimo šaltiniu kuriant architektūrą, aptarti, kaip pastatas gali būti draugiškas aplinkai ir vietai, kurioje stovi, peržvelgti įdomius pasaulinės architektūros pavyzdžius. Žinoma, bus laiko ir patiems išbandyti architekto profesiją ir atlikti kūrybinę užduotį. Jums pasiūlysime sukurti savo pastato viziją – nuo idėjos ir jos vizualizacijos iki aptarimo grupėje. Skirtingo amžiaus mokiniai kurs užduotis, pritaikytas jų gebėjimams ir keliančias jų amžiaus grupei tinkamus iššūkius.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė
 – 90 min.
Skirta klasėms –1–4
Užsiėmimą veda – Simona Kačinskaitė

5–8 KLASĖS

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Edukacijas remia:

Edukacija

Nauja
Transformacija. Integruota istorijos ir dailės pamoka
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę būta labai svarbių politinių pokyčių: kuriamos suverenios valdžios institucijos, rengiama Konstitucija, kiek vėliau vyko integracijos procesai siekiant narystės ES ir NATO. Būtent šios temos nagrinėjamos istorijos pamokose. Tačiau mokiniams nelengva suprasti, kokios apimties tie pokyčiai ir kaip jie įvyko vos per dešimtmetį. Suvokti šios transformacijos etapus padeda interaktyvi integruota istorijos pamoka parodoje  „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Pamokos metu mokiniai randa parodoje šaltinius ir faktus, kuriais remdamiesi analizuoja, kaip ir kokie visuomenės pokyčiai vyksta įvairiose gyvenimo srityse XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Žaisminga forma įtraukiančių užduočių pagalba mokiniai kalbės apie sudėtingą laikotarpį, kuriame keitėsi viskas – visuomenė, vertybės, pasaulėžiūra, ekonomika, mados, laisvalaikis ir net požiūris į save. 

REGISTRACIJA
Trukmė 
– 90 min.
Skirta klasėms 
– 5–8
Užsiėmimą veda – 
Vita Dakinienė                                                                          

Kultūros paso programa
Kaip kuriamas charakteris tekste ir paveiksle. Integruota literatūros ir dailės pamoka, kūrybinis rašymas
Mokiniams pristatoma parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ koncepcija, apžiūrint eksponatus trumpai aptariami praktinio ir kultūros gyvenimo pokyčiai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Literatūroje klesti poezija ir eseistika, didesnės apimties prozos kūrinių apie dešimtąjį dešimtmetį ima rastis tik pastaraisiais metais. Mokiniai, analizuodami kelių šiuolaikinių romanų ištraukas, stebi, kokiais būdais kuriami veikėjų charakteriai. Vienas iš tokių būdų – dialogas, kai veikėją apibūdina jo kalba. Susiskirstę grupėmis moksleiviai gauna užduotį atkurti parodoje vaizduojamo laikmečio veikėjų pokalbį. Grupės pristato savo darbus. Pamoka baigiama refleksija.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90–100 min. 
Skirta klasėms – 7–8
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė, Inga Stankaitytė   

Prisitaikymas išgyventi. Integruota biologijos ir dailės pamoka
Mokiniai, ieškodami konkrečių gyvūnų atvaizdų skirtinga technika atliktuose darbuose, reflektuoja, kaip detaliai turi būti vaizduojamas gyvūnas, kad jį būtų galima identifikuoti pagal rūšį ar  būrį. Dalyviai turtina savo dailės terminų žodyną apibūdindami atvaizdą ir ieško požymių, kurie rodo, jog šiuolaikinis žmogus kultūrinėje aplinkoje pasitelkia įgūdžius, atsiradusius laukinėje gamtoje. Sužino, kodėl turime ir naudojame gebėjimą atskirti objektą iš abstrakčios užuominos. Analizuodami ir aptardami dailės kūrinius, mokiniai gilina žinias apie gamtinės atrankos teoriją. Užsiėmimas nevyksta parodos erdvėje. Jo metu naudojamos reprodukcijos iš MO muziejaus kolekcijos. 

REGISTRACIJA
Trukmė – 100 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Justina Kaminskaitė

Spalva dailėje ir literatūroje. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Pamoka naudinga besimokantiems teksto analizės ir interpretacijos, kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, veiksmažodžio, prieveiksmio), meninių raiškos priemonių (palyginimų, metaforų ir kt.). Mokiniai gilinsis, kokios kalbos dalys tekste padeda sukurti spalvą. Sužinos terminą monochrominis. Žiūrėdami į paveikslą aptars, kiek atspalvių gali turėti viena spalva. Susipažins ir su terminu polichromija, panaudos savo žinias praktiškai kurdami spalvų apibūdinimus. Nagrinėdami žodžius, kuriais „spalvinama“ eilėraštyje, sužinos, kad spalvos įspūdį tekste galima sukelti ir tiesiogiai nevartojant spalvą reiškiančių žodžių. Remdamiesi eilėraščio pavyzdžiu, apibūdins vieną spalvą, jos neįvardindami, bet nusakydami, kokia ji gali būti, kokius jausmus kelia, kokius pojūčius sužadina. Tyrinės ir dailininkų pasirenkamas spalvų naudojimo strategijas. Kartais iš pažiūros linksmos ir tarsi iš popkultūros atklydusios spalvos paveiksle iš tiesų pristato aktualias ir nepatogias temas. Pamokos pabaigoje kiekvienas susiskaičiuos, kiek teptukų gavo atlikęs praktines užduotis – kurdamas palyginimus ir nusakydamas pasirinkto paveikslo spalvas. Mokiniai pasidalins įspūdžiais, kas buvo įdomu, kas lengva, sunku, kam reikėjo daugiau, mažiau laiko.

REGISTRACIJA
Trukmė – 60–90 min. 
Skirta klasėms – 5–6
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė

Kultūros paso programa
Kūrybinio rašymo pamoka muziejuje. Integruota kūrybinio rašymo ir dailės pamoka
Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas – kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis…“, „galiausiai…“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 
60–90 min. 
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Ilona Ežerinytė

What’s Going on in This Picture? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą. Integruota anglų kalba ir dailė
Kviečiame gerinti anglų kalbos įgūdžius dialogo pagrindu vyksiančiame užsiėmime. Edukacija padės ne tik susipažinti su menininkų kūriniais, į juos pažvelgti kitu – asmeniškesniu kampu, tačiau suteiks galimybę pabendrauti angliškai su edukatore ir dailės istorike iš Belgijos Karen Vanhercke.

REGISTRACIJA
Trukmė – 60–90 min.
Skirta klasėms – 9-12
Užsiėmimą veda – 
Karen Vanhercke

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Kultūros paso programa
Gyvūnas ir robotas manyje: tarpasmeniniai santykiai ir kūrybiški konfliktų sprendimo būdai
Vienas pagrindinių paauglystės iššūkių yra geriau suprasti save, naujai atrasti savo tapatumą ir vietą pasaulyje. Šis edukacinis užsiėmimas skirtas patyrinėti gyvūno ir roboto vaidmenis savyje: kuo mes panašūs ir skirtingi, kaip vidinis žvėris veikia mūsų elgesį ir santykius, kokiomis robotiškomis savybėmis pasižymime, kaip jos padeda ar kelia iššūkių. Užsiėmimo metu paaugliai, remiantis meno kūriniais, mokosi reflektuoti savo emocines būsenas ir įsijausti į kito žmogaus poziciją, aptaria tipines žmogaus reakcijas į stresą ir mokosi pasirinkti veiksmingiausią strategiją, įsisąmonina, kokias vidines schemas naudojame bendraudami vieni su kitais ir kaip geriau jas įvaldyti. Rezultatai: Paaugliai išmoksta reflektuoti savo emocines būsenas, jas verbalizuoti ir pasidalinti jomis su kitais. Mokosi meno kūriniuose atpažinti ir analizuoti tokius jausmus kaip viltis, pyktis, pavydas, liūdesys, nuoskauda, meilė, ir sieti juos su savo asmeniniu patyrimu. Taip pat sužino apie įvairias pykčio ir streso valdymo strategijas.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė
 – 90 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Evelina Jokštė, Ieva Dulinskaitė, Laura Soloveičikienė

Nauja
Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas. Pažintis su menu, grįsta dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) ugdymo praktikomis.
Dėmesingumo ugdymas – tai įrankis, vaikams ir paaugliams padedantis atpažinti, valdyti ir reguliuoti savo impulsyvumą bei streso lygį. Tyrimai rodo, kad nuolat taikant dėmesingo įsisąmoninimo praktikas mažėja vaikų ir paauglių nerimastingumo ir depresiškumo lygis, sudaromos sąlygos kokybiškesniam miegui. Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas padeda kurti ir palaikyti tvirtesnius tarpasmeninius santykius, didina sąmoningumą, praplečia pasirinkimų galimybes, gerina akademinius pasiekimus, padeda tikslingai pasirinkti elgesio būdus. Šios edukacijos metu kviečiame skirti laiko sau lėtai ir dėmesingai apžiūrėti MO muziejaus parodos eksponatus. Taip pat mokysimės stabtelti (išminties pauzė), nurimti, atsipalaiduoti ir skirti laiko sau bei pabūti su menu. Atrasime, kad neturime būti meno ekspertai, kad pasimėgautume meno kūriniais ir juos suprastume. Praktikuosime būdus, kurie padės: 1) atsiverti naujoms patirtims; 2) įsisąmoninti savo kūno pojūčius, emocijas, mintis ir impulsus veikti; 3) patirti kūrybiškumą, smalsumą; 4) vizualizuoti; 5) sužinoti, iš kur kyla emocijos, kaip jas atpažinti, valdyti ir pasirinkti tinkamus elgesio būdus.

REGISTRACIJA
Trukmė
 – 60–90 min.
Skirta klasėms –5–8
Užsiėmimą veda – Laura Soloveičikienė

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 5–8
Užsiėmimą veda – Inga Stankaitytė, Evelina Jokštė, Karen Vanhercke

ARCHITEKTŪROS EDUKACIJA

Kultūros paso programa
Balta dėžė. Architektūros pažinimo dirbtuvės
Pažvelkite į MO muziejaus pastatą! Argi jis nenuostabus? „Architektūra yra apgyvendinta skulptūra“, – teigė skulptorius Constantinas Brancusis. „Čia tik paprasta balta dėžė“, – tyliai galvojate jūs. Taip, tai tiesa. Bet šios dėžės viduje atsiveria netikėtos erdvės. Išorėje – tai ramių formų pastatas, o viduje – jos daug dinamiškesnės. Žiūrėdami į baltas išorės sienas, turbūt niekada nepagalvotumėte, kad pastate pilna spalvotų meno kūrinių (o jų MO muziejuje įsikūrė net 5000). Šį pastatą suprojektavo garsus architektas Danielis Libenskindas. Šio užsiėmimo metu bus laiko tyrinėti pastato eksterjerą ir interjerą, diskutuoti ir ieškoti, kas gali tapti įkvėpimo šaltiniu kuriant architektūrą, aptarti, kaip pastatas gali būti draugiškas aplinkai ir vietai, kurioje stovi, peržvelgti įdomius pasaulinės architektūros pavyzdžius. Žinoma, bus laiko ir patiems išbandyti architekto profesiją ir atlikti kūrybinę užduotį. Jums pasiūlysime sukurti savo pastato viziją – nuo idėjos ir jos vizualizacijos iki aptarimo grupėje. Skirtingo amžiaus mokiniai kurs užduotis, pritaikytas jų gebėjimams ir keliančias jų amžiaus grupei tinkamus iššūkius.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė
 – 90 min.
Skirta klasėms –5–8
Užsiėmimą veda – Simona Kačinskaitė

 

9–12 KLASĖS

INTEGRUOTOS PAMOKOS

Edukacijas remia:

Edukacija

Nauja
Transformacija. Integruota istorijos ir dailės pamoka
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę būta labai svarbių politinių pokyčių: kuriamos suverenios valdžios institucijos, rengiama Konstitucija, kiek vėliau vyko integracijos procesai siekiant narystės ES ir NATO. Būtent šios temos nagrinėjamos istorijos pamokose. Tačiau mokiniams nelengva suprasti, kokios apimties tie pokyčiai ir kaip jie įvyko vos per dešimtmetį. Suvokti šios transformacijos etapus padeda interaktyvi integruota istorijos pamoka parodoje  „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Pamokos metu mokiniai randa parodoje šaltinius ir faktus, kuriais remdamiesi analizuoja, kaip ir kokie visuomenės pokyčiai vyksta įvairiose gyvenimo srityse XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Žaisminga forma įtraukiančių užduočių pagalba mokiniai kalbės apie sudėtingą laikotarpį, kuriame keitėsi viskas – visuomenė, vertybės, pasaulėžiūra, ekonomika, mados, laisvalaikis ir net požiūris į save. 

REGISTRACIJA
Trukmė 
– 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – 
Erika Meškauskienė

Kultūros paso programa
Koevoliucija.
Integruota biologijos ir dailės pamoka
Integruota pamoka apie rūšių radimąsi ir koevoliuciją.  Apžvelgsime, kaip randasi, sąveikauja ir viena kitos raidą veikia įvairios gyvybės formos. Kalbėsime ne tik apie pavienių rūšių radimąsi ir kaitą, bet ir apie koevoliuciją. Susipažinsime su „Raudonosios karalienės“ hipoteze, kuria teigiama, kad viena kitai kenkiančios rūšys iš tikrųjų padeda viena kitai intensyviai tobulėti. Ieškosime, kur šioje sistemoje yra šiuolaikinis žmogus, prieš tūkstančius metų prisijaukinęs ir savo malonumui ar naudai veisiantis tokius gyvūnus ir augalus, kokių pati gamta nekūrė. Žmogus, dėl kurio veiklos prasidėjo negrįžtami Antropoceno epocha vadinami pokyčiai visoje planetoje. Klausime, kokia mūsų asmeninė  virta šiame žmogaus, kaip iš natūralios sistemos ištrūkusio kūrinio, šokyje. Užsiėmimas nevyksta parodos erdvėje. Jo metu naudojamos reprodukcijos iš MO muziejaus kolekcijos. 

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Justina Kaminskaitė

Kultūros paso programa
Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Pamokos pradžioje išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas, o pasakojimas – tai mito refleksija). Prisimenami antikiniai mitai apie pradžių pradžią – viskas gimė iš Chaoso. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ irgi kalba apie pradžią – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas radosi iš tuomečio chaoso. Mokiniai parodoje sustoja prie objektų, turinčių ryškiausią dešimto dešimtmečio žymę. Aiškinamasi, kaip, pasikeitus gyvenimui, keitėsi žmonių mąstymas – čia pasitelkiamos filosofų Žano Bodrijaro, Ėricho Fromo, Gintauto Mažeikio įžvalgos apie vartotojų visuomenės mitus. Prisimenama graikų mitologija, turto dievai ir mitai apie turtą, aptariamas dešimtąjį dešimtmetį išryškėjęs „kieto vyruko“ mitas. Analizuojant graikų mitą apie Narcizą bei Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ ištrauką, stebima, kaip pasikeitė požiūris į kūno grožį ir gėrėjimąsi savimi. 90-taisiais feisbuką atstojo anketų sąsiuviniai – juose klasės draugai išsakydavo viską apie save. Mokiniams duodama praktinė užduotis – gavę „anketos“ lapą, grupėmis tyrinėdami parodos eksponatus, jie turi atkurti ir rišliai aprašyti dešimtojo dešimtmečio žmogų: jo išvaizdą, pomėgius, požiūrį į gyvenimą. Grupė pristato savo darbą kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Inga Gresienė, Ilona Ežerinytė

Kultūros paso programa
Poezija ir dailė: ieškome lyrinio subjekto. Integruota literatūros ir dailės pamoka
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys pirmiausia raiškos priemonėmis – eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo) menas. Vis dėlto savomis priemonėmis vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais. Analizuojant abiejų meno rūšių kūrinius, įvardijamos meninės raiškos priemonės ir vartojami specifiniai terminai: subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali susirinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 60–90 min
Skirta – 9–12 klasėms
Užsiėmimą veda – Ilona Ežerinytė, Inga Gresienė, Inga Stankaitytė

Istorinio laikotarpio pažinimas remiantis Vinco Kisarausko paveikslais. Integruota istorijos ir dailės pamoka
Vėlyvojo sovietmečio pažinimas aptariant V. Kisarausko paveikslus Išsigandęs miestas (1975) ir Krintantis sulaužytas žmogus (1965).  Mokiniai susipažįsta su istoriniu kontekstu (Lietuvos okupacija ir sovietizacija, atšilimo ir sąstingio periodais), pristatoma meno ir menininkų situacija vėlyvuoju sovietmečiu. Supažindinama su sąvokomis: Dailininkų sąjunga, soc(realizmas), formalizmas, nonkonformizmas, tylusis modernizmas. Aptariami valdžios reikalavimai menininkams (nuo siužetų iki raiškos priemonių). Pasitelkus dailininko V. Kisarausko biografiją ir autentiškus cituojamus dokumentus, kalbama apie tokių kūrinių galimybę sovietmečiu pakliūti į viešą parodą. Praktinėje dalyje mokiniai kviečiami dalyvauti imituotame posėdyje. Jame remdamiesi tuo, ką sužinojo, argumentuotai „sprendžia“, ar paklius paveikslas į parodą, ar ne. Apibendrinant pamokos pabaigoje klausiama: Kodėl mums svarbus, aktualus šis kūrinys? Aptariamos menininko kūrybos ir pasirinkimo laisvės galimybės vėlyvuoju sovietmečiu. Svarstoma, kodėl diktatūros sąlygomis valdžia siekia kontroliuoti menininkus? Užsiėmimas nevyksta parodos erdvėje. Jo metu naudojamos reprodukcijos iš MO muziejaus kolekcijos. 

REGISTRACIJA
Skirta klasėms – 9–12
Trukmė – 60–90 min.
Užsiėmimą veda – Erika Meškauskienė

What’s Going on in This Picture? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą. Integruota anglų kalba ir dailės pamoka
Kviečiame gerinti anglų kalbos įgūdžius dialogo pagrindu vyksiančiame užsiėmime. Edukacija padės ne tik susipažinti su menininkų kūriniais, į juos pažvelgti kitu – asmeniškesniu kampu, tačiau suteiks galimybę pabendrauti angliškai su
edukatore ir dailės istorike iš Belgijos Karen Vanhercke.

REGISTRACIJA
Trukmė – 60-90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda –
 Karen Vanhercke

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS

Nauja
Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas. Pažintis su menu, grįsta dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) ugdymo praktikomis.
Dėmesingumo ugdymas – tai įrankis, vaikams ir paaugliams padedantis atpažinti, valdyti ir reguliuoti savo impulsyvumą bei streso lygį. Tyrimai rodo, kad nuolat taikant dėmesingo įsisąmoninimo praktikas mažėja vaikų ir paauglių nerimastingumo ir depresiškumo lygis, sudaromos sąlygos kokybiškesniam miegui. Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas padeda kurti ir palaikyti tvirtesnius tarpasmeninius santykius, didina sąmoningumą, praplečia pasirinkimų galimybes, gerina akademinius pasiekimus, padeda tikslingai pasirinkti elgesio būdus. Šios edukacijos metu kviečiame skirti laiko sau lėtai ir dėmesingai apžiūrėti MO muziejaus parodos eksponatus. Taip pat mokysimės stabtelti (išminties pauzė), nurimti, atsipalaiduoti ir skirti laiko sau bei pabūti su menu. Atrasime, kad neturime būti meno ekspertai, kad pasimėgautume meno kūriniais ir juos suprastume. Praktikuosime būdus, kurie padės: 1) atsiverti naujoms patirtims; 2) įsisąmoninti savo kūno pojūčius, emocijas, mintis ir impulsus veikti; 3) patirti kūrybiškumą, smalsumą; 4) vizualizuoti; 5) sužinoti, iš kur kyla emocijos, kaip jas atpažinti, valdyti ir pasirinkti tinkamus elgesio būdus.

REGISTRACIJA
Trukmė
 – 60–90 min.
Skirta klasėms –9–12
Užsiėmimą veda – Laura Soloveičikienė

VIZUALINIO MĄSTYMO METODAS

Kultūros paso programa
Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą
„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo užsiėmimas gali vykti ir anglų, rusų bei olandų kalbomis.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė – 90 min.
Skirta klasėms – 9–12
Užsiėmimą veda – Inga Stankaitytė, Evelina Jokštė, Karen Vanhercke

ARCHITEKTŪROS EDUKACIJA

Kultūros paso programa
Balta dėžė. Architektūros pažinimo dirbtuvės
Pažvelkite į MO muziejaus pastatą! Argi jis nenuostabus? „Architektūra yra apgyvendinta skulptūra“, – teigė skulptorius Constantinas Brancusis. „Čia tik paprasta balta dėžė“, – tyliai galvojate jūs. Taip, tai tiesa. Bet šios dėžės viduje atsiveria netikėtos erdvės. Išorėje – tai ramių formų pastatas, o viduje – jos daug dinamiškesnės. Žiūrėdami į baltas išorės sienas, turbūt niekada nepagalvotumėte, kad pastate pilna spalvotų meno kūrinių (o jų MO muziejuje įsikūrė net 5000). Šį pastatą suprojektavo garsus architektas Danielis Libenskindas. Šio užsiėmimo metu bus laiko tyrinėti pastato eksterjerą ir interjerą, diskutuoti ir ieškoti, kas gali tapti įkvėpimo šaltiniu kuriant architektūrą, aptarti, kaip pastatas gali būti draugiškas aplinkai ir vietai, kurioje stovi, peržvelgti įdomius pasaulinės architektūros pavyzdžius. Žinoma, bus laiko ir patiems išbandyti architekto profesiją ir atlikti kūrybinę užduotį. Jums pasiūlysime sukurti savo pastato viziją – nuo idėjos ir jos vizualizacijos iki aptarimo grupėje. Skirtingo amžiaus mokiniai kurs užduotis, pritaikytas jų gebėjimams ir keliančias jų amžiaus grupei tinkamus iššūkius.

REGISTRACIJA SU KULTŪROS PASU
Trukmė
 – 90 min.
Skirta klasėms –9–12
Užsiėmimą veda – Simona Kačinskaitė

SUAUGUSIŲJŲ EDUKACIJA

Edukacijas remia:

Edukacija

Kas vyksta šiame paveiksle? Užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą

„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMa muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos (VMS) pradininkas. Kviečiame į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatorius Philipo Yenawine’o. Pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios užsiėmimo dalyvių siūlomos kūrinio interpretacijos. MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius. Grupės indėlis skatina mūsų edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems, dalyvaujantiems edukaciniame užsiėmime. Užsiėmimo metu aptariama nuo 3 iki 6 skirtingų menininkų darbų. Vizualinio mąstymo 

REGISTRACIJA
Trukmė:
90 min.
Grupės dydis: 15-20
Edukacijos kaina: 80 EUR + lankytojų bilietai
Užsiėmimą veda: Inga Stankaitytė, Karen Vanhercke
Kalba: lietuvių, anglų, rusų, olandų (prašome registruojantis paminėti, kokia kalba vedamo užsiėmimo norėtumėte)

Istorinio laikotarpio pažinimas remiantis Vinco Kisarausko paveikslais

Vėlyvojo sovietmečio pažinimas, aptariant V. Kisarausko paveikslus „Išsigandęs miestas“ (1975 m.) ir „Krintantis sulaužytas žmogus“ (1965 m.) su istorike Erika Meškauskiene. Susipažinsite su istoriniu kontekstu ir menininkų situacija, valdžios reikalavimais menininkams (nuo siužetų iki raiškos priemonių), tyrinėsite kūrybos laisvės ir pasirinkimo laisvės temas vėlyvuoju sovietmečiu. Pasitelkus dailininko V. Kisarausko biografiją ir autentiškus cituojamus dokumentus bus kalbama apie tokio kūrinio galimybę sovietmečiu pakliūti į viešą parodą. Sudalyvausite – imituotame posėdyje, kuriame sprendžiamas paveikslo likimas – paklius į parodą ar ne. Svarstysite, kodėl diktatūros sąlygomis valdžia siekia kontroliuoti menininkus. Užsiėmimas vyksta ne parodos erdvėje. Pristatomi originalūs aptariami V. Kisarausko darbai. 

REGISTRACIJA
Trukmė – 
90 min.
Grupės dydis – 15–20
Edukacijos kaina: 80 EUR + lankytojų bilietai
Užsiėmimą veda – Erika Meškauskienė

MOKYTOJO PASAS

Edukacijas remia:

Edukacija

MOkytojo pasas – tai muziejaus sakomas „labas“ mokykloms ir kvietimas bendradarbiauti.

Muziejus kviečia mokyklas registruotis, o užsiregistravusioms mokykloms skirs po 2 MOkytojo pasus, kuriuos naudoti galės visa mokyklos bendruomenė. MOkytojo pasas suteikia galimybę nemokamai aplankyti parodą tik vaikų grupę lydintiems asmenims. Vaikams yra taikoma muziejaus vaiko bilieto arba edukacijos užsiėmimo kaina. 

Apie pagamintą ir atsiimti paruoštą MOkytojo pasą jus informuosime el. paštu. MOkytojo pasą atsiimti galėsite muziejaus kasoje.

REGISTRUOKITĖS

MOkytojo pasas taip pat suteikiamas darželių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams ir pedagogams. 

SVARBI INFORMACIJA

Edukacijas remia:

Edukacija

Mokinių edukacijos dienos: pirmadieniai, trečiadieniai, ketvirtadieniai ir penktadieniai

Edukacinio užsiėmimo kaina vaikams – 7 Eur. Į kainą įskaičiuotas edukacinis užsiėmimas ir edukatorius. Papildomai kiekvienam dalyvaujančiam edukaciniame užsiėmime suteikiamas neribotas tos dienos MO muziejaus parodos lankymas.

Suaugusiųjų edukacijos kaina grupei – 80 Eur + muziejaus bilietai. Grupėms virš 10 žmonių taikoma 10 proc. nuolaida standartiniams muziejaus bilietams.

Edukacijos koordinatorės kontaktai: el. paštas edukacija@mo.lt., telefonas 8 692 83600

 

 

REGISTRACIJA

Edukacijas remia:

Edukacija

Norinčius dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, prašome užpildyti REGISTRACIJOS ANKETĄ.

Edukacinio užsiėmimo kaina vaikams – 7 Eur. Į kainą įskaičiuotas edukacinis užsiėmimas ir edukatorius. Papildomai kiekvienam dalyvaujančiam edukaciniame užsiėmime suteikiamas neribotas tos dienos MO muziejaus parodos lankymas.

Suaugusiųjų edukacijos kaina grupei – 80 Eur + muziejaus bilietai. Grupėms virš 10 žmonių taikoma 10 proc. nuolaida standartiniams muziejaus bilietams.

Edukacijos koordinatorės kontaktai: el. paštas edukacija@mo.lt., telefonas 8 692 83600

 

Sutinku