20 Lietuvos meno istorijų. Jonas Jurcikas
Nedaugiažodžiaujantis kūrėjas
Tapytojas Jonas Jurcikas (1986–2020) buvo santūraus ir ramaus būdo. Tačiau menininko drobės – didžiulio formato, ryškių spalvų ir kupinos neįtikėtinų siužetų. „Nedaugiažodžiauju – […] mano kalba yra mano paveikslai,“ – sakė pats autorius. (B. Pankūnaitė, „Jonas Jurcikas. Sunkiai suvokiama kasdieniška beprotybė“, bernardinai.lt, 2015-06-24)
Įspūdingi formatai ir ryškios spalvos
2020 metais iš gyvenimo pasitraukęs menininkas laikomas vienu talentingiausių jaunosios kartos tapytojų. Jurciko kūriniai išsiskiria įspūdingais formatais, neįprastomis sintetinėmis spalvomis ir pasakojamomis istorijomis. Įkvėpimo Jurcikas sėmėsi iš tapybos ir kino, reklamos ir komiksų.
Jonas Jurcikas
Déjà vu, 2016
Drobė, akrilas, 250 × 400 cm
MO muziejaus kolekcija
Menininko kūriniai vilioja žadėdami papasakoti intriguojančias pramogines istorijas. Vis tik įsižiūrėjus atsiskleidžia šių istorijų daugiaprasmiškumas ir linksmumas netikėtai dingsta. Jurciko kūriniuose susipina vaikystės prisiminimai, istorinės nuorodos, politinės aktualijos ir menininko pašaukimo apmąstymas. Pasak paties tapytojo, jo tikslas – iš visų patirtų įspūdžių sukurti dirbtinį pasaulio modelį.
Jonas Jurcikas
Kokia aš laiminga matydama savo ateitį, 2013
Drobė, akrilas, 315 × 510 cm
MO muziejaus kolekcija
Paralelės tarp sovietmečio ir šių dienų
Jurcikas užaugo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau buvo įsitikinęs, kad sovietmečio palikimas tebedaro įtaką jo kartos gyvenimui: „Sovietinė simbolika […] – tai mūsų praeitis, kurios vieni matė daugiau, kiti – mažiau. Ji kaip šešėlis, nuo kurio nepabėgsi“, – sakė pats Jurcikas. Menininkas atskleisdavo paraleles tarp skirtingų istorinių laikotarpių. Kūriniuose jungė sovietmečio propagandinius vaizdus su šių dienų masinės kultūros stereotipais.
Jonas Jurcikas
Laiminga pabaiga, 2010
Drobė, akrilas, 290 × 390 cm
MO muziejaus kolekcija
Jurciko kartos tapytojams būdinga savitai perdirbti vaizdus, pasiskolintus iš populiariosios medijos ir interneto. Reklamos estetikos ir strategijų panaudojimą Jurcikas perėmė iš šiuolaikinių menininkų Jeffo Koonso, Neo Raucho ir Takashi Murakami.
Jonas Jurcikas
We stood there open-mouthed, unable to believe what we’d done, 2017
Drobė, akrilas, 360 × 180 cm
MO muziejaus kolekcija
Jaunojo tapytojo kūrybą taip pat galima priskirti pastaruoju metu visame pasaulyje stebimam figuratyviosios tapybos sugrįžimui. Jo darbuose figūros ir daiktų kompozicijos įkurdinamos negyvenamuose peizažuose ir dangaus tuštumoje. Atšiauri atmosfera sukuriama naudojant įspūdingą šviesą. Ji primena Šiaurės pašvaistę, atominio sprogimo nutviekstą dangų ar tiesiog stiprų neoninių lempų apšvietimą.
Jonas Jurcikas
The Fence II, 2016
Drobė, akrilas, 180 x 269 cm
MO muziejaus kolekcija
Kūriniuose – ir istorinių įvykių metaforos
Paveikslas „Tvora“ nutapytas 2015 m., kai įsibėgėjo Ukrainos ir Rusijos konfliktas Donbase. Dangaus fone matomi du plėšrūs paukščiai simbolizuoja kariaujančias valstybes. Balta tvora – tai trapių valstybės sienų metafora: nepaisydama sienų, viena kaimynė kėsinasi į kitos nepriklausomybę. Dangų perplėšia žali ir geltoni sprogimai, jį rėžia raketos trajektoriją primenanti juosta.
Kartu dailininkas kalba apie tai, kaip visus karinius konfliktus mato šiuolaikinis žmogus. Objektyvo sukuriamas atstumas leidžia žvelgti į konfliktą kaip į dar vieną ekrane rodomą reportažą. Ryškus, spalvingas koloritas – lyg iš komiksų ar reklamų – primena, kad virtualiame pasaulyje tikrovę sunku atskirti nuo klastotės. Arba, kaip įvardija pats menininkas: „Sunkiai suvokiama kasdieniška beprotybė.“
Jonas Jurcikas
Tvora, 2015
Drobė, akrilas, 200 × 250 cm
MO muziejaus kolekcija
Mokslinė fantastika vs. politinė potekstė
Jurciką taip pat domina ateities tema, jam nesvetimi mokslinės fantastikos siužetai. Kūrinio „Zone of avoidance” (liet. Šalinimosi zona) pavadinimą menininkas pasiskolino iš astronomijos. Tai dangaus plotas, kurį dengia Paukščių tako disko plokštuma, todėl nesimato jame esančių galaktikų. Tapytojo sukurtame niūriame postapokaliptiniame pasaulyje liko tik tarpusavyje kovojantys gyvūnai ir juos abejingai stebinčios mašinos.
Jonas Jurcikas
Zone of Avoidance, 2017
Drobė, akrilas, 280 × 400 cm
MO muziejaus kolekcija
Tačiau fantastika slepia politinę potekstę. Virš dviejų besikaunančių elnių kybantis objektas primena Sputniką. Šį žemės palydovą SSRS sukūrė Šaltojo karo metais, kai dėl pasaulio ir kosmoso užkariavimo konkuravo SSRS ir JAV. Ragus surėmę elniai ir skraidančią akį primenantis objektas virš jų – ironiška dviejų supervalstybių kovos interpretacija.
Realybės atvaizdai
Prie vienos drobės menininkas galėjo dirbti metus ar dar ilgiau. Visgi, vien iš kūrybos išgyventi Jurcikas negalėjo. Kūrinyje „Atgal į ateitį“ pasilypėjusį ant kibiro dažytoją užgriūva gigantiškas spalvingas žaislas. Tai užuomina į sudėtingą šiandieninę menininkų situaciją. Kai kuriems jų, kaip ir pačiam Jurcikui, teko pragyvenimui uždarbiauti atliekant kitus darbus ir nuolat ieškotis studijos, kurioje galėtų netrukdomas kurti.
Jonas Jurcikas
Atgal į ateitį, 2012
Drobė, akrilas, 280 × 200 cm
MO muziejaus kolekcija
Abipusis pripažinimas
2011 m. Jaunojo tapytojo prizo konkurse tiek komisija, tiek žiūrovai išrinko Jurciką geriausiu jaunuoju tapytoju. Tikrai retas atvejis, kad profesionalai ir publika sutartų. Tačiau būtent tokia Jurciko kūryba – išskirtinė ir nepaliekanti abejingų.
Vaizdo pasakojimas apie Joną Jurciką
