Mekas ir Andy Warhol

Andy Warholas yra ryškiausia JAV poparto žvaigždė. Tačiau Mekui pasaulinės žvaigždės statusas įspūdžio niekuomet nedarė – jis į tai nekreipė dėmesio. Apie Warholą Mekas rašė:

Vėliau jie iki pat Warholo mirties išliko draugais, Mekas dažnai lankydavosi Warholo studijoje „Factory“, nufilmavo daugelį Warholo svečių-žvaigždžių.

Būtent Mekas paskatino Warholą imtis kino kameros. Warholo filmai, įamžinantys banalybes – valandų valandas nesikeičiančius pastatų, miegančių žmonių vaizdus – įėjo į kino istoriją. Vieną žymiausių Warholo filmų „Imperija“ (Empire), kuriame nufilmuotas Empire State Building pastatas, filmavo pats Jonas Mekas. Su šiuo filmu susijęs vienas smagus Meko prisiminimas:

„1994-ųjų spalio 22 d. Buvau Vienoje pristatyti Andy Warholo parodą šiuolaikinio meno muziejuje. Dalį parodos sudarė ir Warholo filmas „Empire“, kurį buvo numatyta parodyti. Aš pristačiau filmą, papasakodamas apie jo premjerą Niujorko kino teatre City Hall Cinema 1964-aisiais.
– Džiaugiuosi matydamas jūsų tiek daug, – tariau, mat salė buvo pilnutėlė. – Filmo premjeroje Niujorke buvo apie 200 žmonių. Filmo pabaigoje liko gal kokie 30. Smalsu, kiek jūsų vis dar būsite čia, filmui einant į pabaigą. 
Visa kompanija atrodė nusiteikusi ryžtingai. Na, o aš išėjau į restoraną Apostelkeller išgerti vyno. Likus dviem valandoms iki filmo pabaigos grįžau įvertinti situacijos. Aptikau, kad visi narsiai sėdėjo savo vietose. Tai mane didžiai nustebino, tačiau dar buvo likę nemažai laiko. Taigi grįžau į Apostelkeller ir išgėriau dar vyno. Vėl grįžau į kino teatrą maždaug penkiolika minučių iki filmo pabaigos. Negalėjau patikėti savo akimis: visi vis dar buvo ten!
Filmas baigėsi, niekas nepakilo eiti. Išėjau žiūrovų priekin ir kone ištiktas šoko pratariau:
– Jūs, vieniečiai, jūs nuostabūs. Jūs išties nepakartojami, jūs nuostabūs …
Man bekalbant kažką panašaus, prieina moteriškė, atsistoja man iš dešinės ir, visiškai nekreipdama į mane dėmesio, kreipiasi į publiką, tarytum manęs ten apskritai nebūtų:
– Aš atstovauju Austrian Airlines, – tarė ji. – Na, o dabar, kadangi jūs visi vis dar čia, man nelieka nieko kita, kaip surengti loteriją bilietui.
Aš užsičiaupiu ir apstulbęs klausau, ką ji kalba, ir galiausiai mano kvailoje galvoje nušvinta štai kas: idėją demonstruoti filmą Empire Vienos žiniasklaida sutiko kaip didelį pokštą, iššūkį žiūrovų kantrybei. Tada į pokštą įsijungė ir bendrovė Austrian Airlines, paskelbdama, jog tas, kuris ištvers iki pat nuobodžiausio kada nors sukurto filmo pabaigos, gaus dovanų bilietą į Niujorką ir atgal…
Tai, kaip visa tai pasisuko, mane iš esmės sugniuždė. Turėjau vėl grįžti į Apostelkeller ir išgerti dar vyno. Vėliau man papasakojo, kad įvyko loterija, kurioje sėkmė nusišypsojo jaunam Vienos kino kūrėjui Kurtui Palmui.“

(Vertė Paulius Garbačiauskas iš Jonas Mekas. A Dance with Fred Astaire. New York: Anthology Editions, 2017)