Pro V.B. prizmę: Vilmantas Marcinkevičius
Pro V.B. prizmę: Vilmantas Marcinkevičius
Apie Danijoje išpopuliarėjusį tapytoją Vilmantą Marcinkevičių meno kritikė Ingeberg Bugge rašo: „Jo kūryba kalba ne tik apie poreikį priklausyti didelei bendrai kultūrinei erdvei, jungiančiai mus iš visų pusių kaip žmones, bet išreiškia ir mūsų artimo ryšio gilų ilgesį. Su kitais žmonėmis mažoje intymioje erdvėje.“
Vilmanto Marcinkevičiaus paveikslai – disonansas lietuviškos tapybos kontekste. Jie nutapyti ekspresyviai, bet ši ekspresija visai kitokia – veržli, groteskiška ir net agresyvi. Subtilių spalvinių derinių lietuviškos aliejinės tapybos mokyklos koloritą jis pakeičia ryškiomis kone fluorescencinėmis akrilo spalvomis.
MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus užfiksavo tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus kūrybos proceso užkulisius: drobės „Mergaitė apipilta benzinu. 1993-2018 kelionė laiku“ (2018) radimąsi nuo pirmųjų potėpių iki galutinio idėjos įgyvendinimo. Šis paveikslas yra MO muziejaus kolekcijos dalis.
