MO ir LRTU konkurso laimėtojai įspūdingai atkūrė A. Puipos paveikslą
Paaiškėjo MO muziejaus ir LRTU konkurso, Lietuvos moksleivius kvietusio sukurti gyvąjį paveikslą pagal MO kolekcijos kūrinį, nugalėtojai. Jais tapo Vilniaus humanistinės mokyklos 6A klasės mokiniai, atkūrę Audriaus Puipos 1985 m. litografiją „Pusryčiai pas Petrą Repšį“. Laimėtojų komandos jau šį mėnesį laukia unikali patirtis – naktis MO muziejuje.
MO ir LRTU konkurse dalyvavo net 56–ios 1–12 klasių moksleivių komandos iš visos Lietuvos. Jų užduotis – gyvai atkurti vieną iš penkiolikos konkursui atrinktų MO muziejaus kolekcijos kūrinių, pasitelkiant komandinį darbą, kūnus ir įvairų rekvizitą. Konkurso dalyviai stengėsi kuo tiksliau atkartoti kūrinio originalią kompoziciją, figūrų išdėstymą, atmosferą ir emocinį poveikį.
Šis konkursas leido mokiniams ne tik pasinerti į kūrybinį procesą, bet ir betarpiškai patirti, kaip menas tampa puikia terpe ugdyti vaizduotę, gebėjimą dirbti komandoje bei įžvalgiai interpretuoti.
Laimėtojų klasę išrinko MO muziejaus komanda, atsižvelgdama į paveikslo atkūrimo kokybę, pastangas ir kūrybiškumą, taip pat atkreipdama dėmesį į patiktukų ir pasidalijimų skaičių socialiniuose tinkluose.
„Šis konkursas leido mokiniams ne tik pasinerti į kūrybinį procesą, bet ir betarpiškai patirti, kaip menas tampa puikia terpe ugdyti vaizduotę, gebėjimą dirbti komandoje bei įžvalgiai interpretuoti. Tai – vertinga galimybė pastebėti, kiek skirtingų požiūrių gali atsiskleisti viename darbe, kiek idėjų gimsta dialoge ir kaip svarbu mokytis klausytis vieni kitų. Tikiu, kad tokios patirtys lieka ilgam“, – sako MO muziejaus vadovė M. Ivanauskienė.
Vilniaus humanistinės mokyklos 6A klasė pasakoja, kad pasiruošimo darbai truko visą savaitę – planuota, koks rekvizitas bus naudojamas, kažkas skolinosi drabužius iš kaimyno, kažkas – ieškojo tinkamų maišų, kibirų, pagalvių.
„Fotografavimo dieną apsikrovę daugybe daiktų užlipome į VU Filologijos fakulteto antrą aukštą, kuriame pamatėme garsiąsias Petro Repšio freskas, užgniaužusias kvapą daugumai klasės mokinių. Penkios merginos ir vienas vaikinas atliko turbūt sunkiausią darbą – pusvalandį stovėjo apdengti draperija, pečiais, galvomis ir kaklais laikydami stiklus bei patį tapytoją. Paveikslą atkūrėme greitai – visi dirbo susikaupę ir įsitempę, tad pavyko per vos trisdešimt minučių pasiekti tikslą“, – įspūdžiais dalinasi laimėtojų komanda.
1985–aisiais sukurtoje A. Puipos litografijoje „Pusryčiai pas Petrą Repšį“ įamžintas vieno įspūdingiausių P. Repšio kūrinių – freskos Vilniaus universiteto Lituanistikos centre – gimimas. A. Puipa dažnai lankydavęsis savo mokytojo P. Repšio dirbtuvėje, iš jo dar mokykloje pradėjo mokytis piešimo ir grafikos.
Kaip pasakoja menotyrininkė Monika Krikštopaitytė, savo darbus A. Puipa kurdavo ilgai – mėnesiais, kartais ištisus metus. Įsitaisęs mokytojų ir bičiulių dirbtuvėse ar namuose menininkas detaliai perpiešinėdavo aplinką, pasakojamas įstorijas, per tą laiką įvykusius įvykius. Nemažai pridėdavęs ir nuo savęs – taip kūriniuose atsirasdavo netikėtų figūrų ir objektų, pavyzdžiui, vištų, kuriomis gyvąjį paveikslą atkūrusi konkurso laimėtojų komanda pavertė didžiules pagalves.
Simboliška, kad ir pačiam A. Puipai nebuvo svetimas paveikslų atkūrimas – drauge su fotografu Gintautu Trimaku menininkas sukūrė ciklą „Inscenizuoti paveikslai“, kuriame fotografijų formatu įsikūnijo į žinomus pasaulio dailės kūrinius.
LRT vaikų ir jaunimo turinio vyr. redaktorė Aistė Jurė pastebi, kad kūrybinė veikla padeda jauniems žmonėms artimiau susipažinti su meno pasauliu ir tapti jo dalimi. „Pirmas žingsnis, norint geriau suprasti meną – jį dekonstruoti, o paskui pabandyti ir atkartoti. Puiku, kad šios užduoties ėmėsi mokiniai iš labai skirtingų Lietuvos miestų. Kurdami tinklalaides su paaugliais LRTU kanalui pastebim, kad patys jaunuoliai dažnai save priskiria apibūdinimui „aš – prie meno“. Bet ką tai iš tiesų reiškia? Tikiu, kad šis konkursas leido mokiniams pasijusti ne tik „prie meno“, bet ir pačiame „mene“, – sako A. Jurė
Tarp 56 moksleivių darbų specialaus MO komandos simpatijų prizo – nemokamos edukacijos visai klasei – sulaukė Baltijos licėjaus pirmokė Ieva, su klase atkūrusi Birutės Zokaitytės grafikos darbą „Sutankėjusio laiko ir erdvės spąstai. Mergaitė stebi žuvelę“ (2010).
