Alfonsas Andriuškevičius: pamatyti grožį net ir tuštumoje
Alfonsas Andriuškevičius – dailės kritikas, poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2007 m.), paskelbęs ne vieną straipsnį apie grožį ir meną. Minimalistinė, dėmesinga žodžiams jo poezija susilaukė ne vieno gerbėjo simpatijų. O įtaigus žvilgsnis į meną, nuosekli analizė ir kūrybinga, bet tuo pačiu ir labai artima ir suprantama meno kritika kausto dėmesį.
Lapkričio 18 d. A. Andriuškevičiui ypatinga diena – 80-asis jubiliejus! Šia proga norime pasidalinti aktualumo neprarandančiais jo video pasakojimais Kaip „padarytas“ lietuvių modernistinis paveikslas?
Man jis – Mokytojas – moko matyti, išgirsti kalbos ir vaizdo grožį, galiausiai nesusireikšminti ir žvelgti į tuštumą.
Kaip „padarytas“ lietuvių modernistinis paveikslas? | Erdvė
Kaip kūrinio atmosferą ir jo suvokimą keičia paveikslo erdvė? Ar galima paveikslo erdvę labiau suvokti, jei ką nors iš paveikslo mintyse išmestume? Linijinė, atvirkštinė perspektyvos – kaip jas pamatyti? Ir kaip atrodo paveikslas, kai jos abi yra viename kūrinyje? Sužinokite, atraskite ir pamatykite daugiau kartu su A. Andriuškevičiumi ir jo pasakojimu apie paveikslo erdves.
Kaip „padarytas“ lietuvių modernistinis paveikslas? | Figūra
Kuo išsiskiria lietuvių modernistiniai paveikslai ir kaip tam įtakos turėjo sovietinė ideologija, skatinusi vaizduoti figūras žymiai labiau nei peizažus ar natiurmortus.
Figūros padeda mums, žiūrintiems ir analizuojantiems paveikslus, kurti istorijas, spėlioti ką figūros veikia. O kaip paveikslus mato ir ką juose įžvelgia menotyrininkas A. Andriuškevičius?
Kaip „padarytas“ lietuvių modernistinis paveikslas? | Paviršius
Kiekvienas paveikslas savyje talpina fizinį ir dvasinį pasaulį. Vieną suformuoja erdvė, šviesa, pavidalai, o kitą – charakteris ir nuotaika. Kokias priemones ir kaip naudoja dailininkai kurdami skirtingus paveikslo pasaulius ir leisdami mums susidaryti įvairias meno kūrinio interpretacijas? Kartu su A. Andriuškevičiumi paanalizuokime skirtingus kūrinius ir jų kuriamus skirtingus emocinius vaizdus.
MO muziejaus steigėja Danguolė Butkienė pasakoja apie Alfonsą Andriuškevičių:
Džiaugiuosi, kad pavyko sutikti Alfonsą Andriuškevičių. Man jis – Mokytojas – moko matyti, išgirsti kalbos ir vaizdo grožį, galiausiai nesusireikšminti ir žvelgti į tuštumą. Tai didžiulė dovana!
Prisiminimai apie 90-uosius
Su Alfonsu Andriuškevičiumi MO muziejuje kalbėjomės ir apie 90-uosius. Tą laikotarpį A. Andriuškevičius prisimena kaip:
Velniškai įmagnetinta, įkrauta tuometinio meno lauko atmosfera.
Dailėtyrininkas A. Andriuškevičius atskleidžia to meto menininkų gyvenimą, karštas bendraminčių diskusijas, pirmąsias konceptualias parodas ir seną gerą kovą tarp gėrio ir blogio. Kviečiame klausytis viso pokalbio!
Vertingiausios dėstytojo pamokos buvo atiduotos ilgo galiojimo pakuotėse, kurios išlaikys turinį šviežią visam amželiui.
A. Andriuškevičiaus knygos
„Ką aš galvoju, kai galvoju apie Andriuškevičių… Ką aš mąstau, kai mąstau apie bėgimą… Pirmiausia, pamatau tas žydras, mažas gėlytes kelkrašty. Žinau, kad gležnos anų akys patiktų A. A. eilėraščiams. Tada vaizduojuosi kelkraščiu bėgantį protagonistą, kuriam ir majonezo dangtelio pamatymas pasirodytų esanti reikšminga detalė būties kūne. Bėgdamas jis kentėtų ir gerai, labai gerai išnarstytų visas kančios gysleles. O tada pasivytų save patį bėgantį ir jiedu džiaugsmingai apsikabintų. Andriuškevičius išmokė mane daug daugiau nei dailėtyros. Vertingiausios dėstytojo pamokos buvo atiduotos ilgo galiojimo pakuotėse, kurios išlaikys turinį šviežią visam amželiui“, – teigia knygoje „Pro A.A. prizmę“ Alfonsą Andriuškevičių kalbinusi menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
Knyga „Pro A.A. prizmę“ – galimybė pasižiūrėti į Lietuvos dailės įvykius ir gyvenimą A. Andriuškevičiaus akimis. Jo atsiminimai – lyg subtili kasdienybės literatūra. Su daugybe įžvalgų, ir – nevengiant saldžiarūgščio humoro prieskonio.
O penkioliktoji A.Andriuškevičiaus knyga „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai 2002-2015“ – kiek neįprasta. Tai tikras, nesufalsifikuotas dienoraštis, tiksliau jo fragmentai, apimantys 2002–2015 metus. Didžiąją dalį autorius sudegino, dalis buvo publikuota „Šiaurės Atėnuose“, o 2002– 2003 metų dienoraščiai ir du „Plusai“ – atsiminimai apie Sigitą Gedą ir esė „Flirtas su idėjomis“, savotiškas rašytojo kūrybos manifestas – skelbiami pirmąkart.
Abi knygas „Pro A.A. prizmę“ ir „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai 2002-2015“ galima įsigyti MO muziejaus parduotuvėje. Parduotuvė šiuo metu saugiai veikia kiekvieną dieną 10:00-18:00. Nepraleiskite progos!
