MO ir LRT kviečia susipažinti su Andrzejaus Wajdos kūryba
Instaliuojame ir ruošiamės naujos didžiosios MO muziejaus parodos „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ atidarymui. O kol ją atidarysime ir galėsime gyvai susitikti muziejuje, kviečiame susipažinti su vieno iš parodoje eksponuojamų menininkų Andrzejaus Wajdos kūryba.
Nuo kovo 5 d. per LRT PLIUS žiūrovų lauks lenkų kino filmai. Jie bus rodomi penktadieniais nuo 21.30 val., o filmų ciklą pradės keturi A. Wajdos filmai: „Beržynas“, „Didžioji savaitė“, „Ponas Tadas“ ir „Katynė“. Pastarasis filmas – nominuotas „Oskarui“ ir įvertintas net 14 apdovanojimų. Daugybę lenkų kino legendos A. Wajdos filmų įkvėpė jo šalies istorija. 1990-iais kūrėjas tapo trečiuoju režisieriumi po I. Bergmano ir F. Fellinio apdovanotu Europos kino akademijos premija už gyvenimo pasiekimus.
Kokius Andrzejaus Wajdos filmus bus galima pamatyti?
Kovo 5 d. „Beržynas“
1970-aisiais pasirodžiusi drama – lyriškas ir plastiškas kamerinis šedevras iš bene sėkmingiausio Andrzejaus Waidos kūrybos laikotarpio. Filme pasakojama apie sudėtingus dviejų brolių tarpusavio santykius ir jų meilę vienai moteriai.
Juosta nukelia į miško apsuptą namą, kuriame gyvena girininkas Boleslavas, kurio būtį visiškai pakeičia žmonos mirtis. Tik šalia esančios duktė Ola ir šeimininkė Malina rūpinasi, kad vyras netaptų atsiskyrėliu. Vieną dieną Boleslavą aplanko brolis Stanislavas. Jis, nors sunkiai serga džiova, atvyksta iš užsienio. Brolis žino, kad netrukus mirs, tačiau trokšta iki paskutinės akimirkos džiaugtis gyvenimu. Brolio susižavėjimas pasaulio grožiu ir dirbtinai triukšmingas gyvenimo būdas vis labiau erzina, bet kartu ir prikelia skausmo užslopintą Boleslavą. Deja, netrukus Stasas miršta.
Kovo 12 d. „Didžioji savaitė“
1995 metų „Didžioji savaitė“ – Tarptautinio Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje rodytas filmas, nukeliantis į 1943-iųjų Varšuvą prieš Velykas. Vaizduojamas miestas rengiasi šventei, o visai šalia, už sienos, liepsnoja Varšuvos getas. Čia prasidėjo sukilimas.
Filmas pastatytas pagal Jerzy’io Andrzejewskio novelę, parašytą numalšinus sukilimą gete. Tai – kūrinys, tapęs tam tikru dokumentu, liudijančiu, kaip lenkai išgyveno Holokaustą.
Pagrindine juostos heroje tampa jauna žydė Irena, besislapstanti nuo pražūties. Klaidžiodama po miestą, Irena sutinka studijų laikų meilę Janą Maleckį, kuris parsiveda merginą į savo namus. Nėščia Jano žmona užjausdama slapsto merginą, tačiau ne visi aplinkiniai patenkinti, kad kaimynystėje dangstoma žydė.
Kovo 19 d. „Ponas Tadas“
Tai – 1999 m. sukurtas filmas, pastatytas pagal to paties pavadinimo Adomo Mickevičiaus poemą. Juostos veiksmas vystosi praėjusio amžiaus pradžios Lietuvoje. Čia verda įspūdingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštuomenės gyvenimas ir užgimsta romantiška jaunuolių iš priešiškų šeimų, Zosės ir Tado, meilės istorija. Pasakojamas ir paslaptingo žudiko Jaceko Soplicos, tapusio vienuoliu Robaku, likimas. Dabar jis – slaptas emisaras, besiruošiantis sukilimui prieš rusų grobikus Lietuvoje. Žavioji Telimena ieško sutuoktinio, o nuo jos grožio bei moteriškų klastų apsvaigę vyrai nejunta, kad yra patekę į spąstus. Tuo pat metu karštakošiai didikai įnirtę ginčijasi, kam priklauso griūvanti pilis. Įvykių fone žemė ima drebėti nuo rusų žirgų kanopų, o per Nemuną jau keliasi ir Napoleono armijos pulkai… Vieno žymiausių Europos režisierių epinė drobė atskleidžia paslapčių ir nuotykių kupiną pasakojimą apie šalį bei žmones, blaškomus istorijos audrų.
„Pono Tado“ ekranizacija Lenkijoje sulaukė itin didelio dėmesio, ją pažiūrėjo daugiau nei 5 mln. žiūrovų.
Kovo 26 d. „Katynė“
Kaip geriausias užsienio filmas „Oskarui“ nominuota istorinė drama „Katynė“ (2007) buvo sukurta pagal Andrzejaus Mularczyko knygą „Post mortem. Katynės apysaka“. Filmas žiūrovą nukelia į Antrojo pasaulinio karo pradžią, kai po fašistinės Vokietijos įsiveržimo į Lenkiją Stalino įsakymu Raudonoji Armija taip pat įžengia į Lenkijos žemę. Vykstant permainoms šalyje, didžioji lenkų karininkų dalis patenka į rusų nelaisvę. Ana ilgai laukia sugrįžtančio savo vyro kapitono Andžejaus, bet gauna nenuginčijamų įrodymų apie jo žūtį nuo rusų NKVD. Generolo žmona apie tai sužino 1943 metais, kai vokiečiai aptinka masinių žudynių vietą Katynės miške. Juostoje keliami klausimai, į ką bus panašus pokario moterų, laukiančių savo vyrų ir mylimųjų, gyvenimas naujoje SSRS kontroliuojamoje valstybėje? Ar išsaugos žodžiai „Tėvynė“ ir „Laisvė“ savo reikšmę tiems, kurie sutiko su nauja tvarka?
Visus filmus dar 30 dienų po jų parodymo bus galima pažiūrėti LRT.lt mediatekoje.
