MO 5–ojo gimtadienio proga – žymių asmenybių prisilietimais atnaujinta paroda „Vilniaus pokeris“
Penktąjį gimtadienį švenčiantis MO lankytojus šią savaitę kviečia aplankyti ne tik šventinius renginius, bet ir atsinaujinusią didžiąją parodą „Vilniaus pokeris“. Vilniaus 700–jo jubiliejaus įkvėptos parodos lankytojų mintys tampa jos dalimi, atskleisdamos naują, gyvą „Vilniaus pokerio“ sluoksnį.
Parodos erdvėje savo refleksijas palieka ir žymūs vilniečiai – rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, menotyrininkė, „Vilniaus muziejaus“ vadovė Rasa Antanavičiūtė, muzikos žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys ir kompozitorius Jonas Jurkūnas. Dalis jų savo idėjomis dar plačiau pasidalins spalio 21 d. vyksiančio gimtadienio MOratono metu.
Paroda – gyvas organizmas
Anot „Vilniaus pokerio“ kūrybinės komandos, idėja atverti naują parodos sluoksnį kilo dar iki atidarymo balandžio mėnesį. Parodai norėjosi suteikti miestui būdingos gyvybingumo ir savybės laikui bėgantis keistis, aplipti naujais sluoksniais.
„Visus penkerius gyvavimo metus MO savo parodomis siekia kurti diskusijos erdvę – viena iš kertinių muziejaus idėjų yra tai, kad visas menas yra apie mus, todėl nuo pat atidarymo žmones kviečiame turėti savo nuomonę, nebijoti ja dalintis. „Vilniaus pokeris“ – itin atviras interpretacijoms: parodos centre – universali bei šomis dienomis itin aktuali kovos už proto, kūrybos, žmogaus ir visuomenės laisvę tema.
MO parodoje, kaip ir Ričardo Gavelio romane, neegzistuoja viena tiesa, siužetinė linija ar teisingas atsakymas. Dėl šios priežasties „Vilniaus pokeris“ yra tikrų tikriausias gyvas organizmas, kuriam kiekvienas suteikia savas reikšmes. Norėjome tai dar labiau išryškinti ir užauginti naują parodos sluoksnį, pilnavertę parodos dalį“, – pasakoja MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Labirintą primenančiose erdvėse lankytojai atras tekstus, videofilmą ir audioinstaliaciją, kuriose savo mintimis dalinasi žinomi Vilniaus gyventojai. Be to, savo įžvalgas tam dedikuotoje erdvėje palikti kviečiami visi parodos lankytojai.
„Naujasis parodos refleksijų sluoksnis – komentarai, pamąstymai apie Vilnių, R. Gavelio romaną ir pačią parodą. Žinomų žmonių klausėme, kaip jie patyrė parodą, o tuo pat metu – apie ką dar norėtųsi pakalbėti švenčiant Vilnių. Apie tai pamąstyti bei pasidalinti mintimis, o gal tiesiog įrašyti savo vardą ant komentarams skirto skelbimų stulpo, kviečiame visus lankytojus“, – sako parodos kuratorė Dovilė Barcytė.
K. Sabaliauskaitė: Gavelio dvasia yra Vilniaus DNR
Refleksijų autorių darbai į parodos audinį įsipina skirtingomis formomis – dalį jų lankytojai aptiks skirtingose parodos erdvėse nugulusių tekstų pavidalu, dalį – vaizdo filmo bei audioinstaliacijos formatu.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, šiemet paskelbta Vilniaus garbės piliete, videofilme pasakoja apie Ričardą Gavelį, asmeninį santykį su Vilniumi, šių dienų miesto gyvenimą ir jame kylančius iššūkius. Kūrėja atkreipia dėmesį, kad ilgus metus literatūrinio elito sąmoningai atstumtas ir ignoruotas R. Gavelis yra be galo svarbus pasauliniame kontekste, nes yra vienintelis autorius, atliekantis negailestingą homo sovieticus vivisekciją.
„R. Gavelis „Vilniaus pokeryje“ yra tarsi vėžininkas, kuris skrodžia ir analizuoja pats save, puikiai suvokdamas, kad ši sistema ir jos sukonstruotas žmogus serga. Tai unikalu ir jį išskiria tarptautiniame kontekste tarp žmonių, rašiusių apie sovietinę sistemą“, – MO muziejuje eksponuojamame vaizdo filme svarsto K. Sabaliauskaitė.
Pasak rašytojos, MO parodoje „Vilniaus pokeris“ gaveliškoji tąsa netikėtai, bet tiksliai atsiskleidžia per eksponuojamus po Nepriklausomybės atgavimo sukurtus darbus.
„Pavyzdžiui, Evaldo Janso darbai iš esmės rodo mano kartą, atrodo tarsi mano namų video – visi tie tūsai, kavinės, girti pokalbiai buvo tai, kas sekė po Gavelio. Sovietmetis tarsi baigėsi, nauja, vakarietiška Lietuva dar neprasidėjo, o visi mes, sandūrio karta, – naivūs, nežinome, ko tikėtis; svajonės apie gyvenimą yra nepamatuotos, o kartu – ir labai ciniškos, apdaužytos.
Netikėtai surezonavo „Solo ansamblio“ videoklipas, kuriame ryškiai atpažįstu Gavelio dvasią, matyt, esančią Vilniaus DNR. Dabar, ko gero, politbiuro kostiumuočiai yra virtę korporaciniais konglomerato kostiumuočiais, bet Vilniaus mistika ir atmosfera ten yra labai ryški“, – vaizdo filme dalinasi K. Sabaliauskaitė.
Laisvės skambesys ir laikmečio dvasios tyrinėjimai
Kompozitorius Jonas Jurkūnas parodos atsinaujinimui sukūrė garso ir teksto instaliaciją „Trečiasis posėdis“. Tai – autoriaus komentaras laisvės ir atminties temai: knygelėje ir audio įraše, įgarsintame profesoriaus Vytauto Landsbergio, autorius sukomponavo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdžio stenogramos tekstą. Dabar Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dokumentas skamba kaip poezija – su meile ir ironija.
„Mane visuomet domino atsakyti į klausimą, kas yra laikas ir kaip jis mus veikia. Bandžiau pagalvoti, kaip džiazuojanti Nepriklausomybės atgavimo laikmečio dvasia galėtų atrodyti iš ateities perspektyvos, o Nepriklausomybės paskelbimo mitologinė pusė rezonuoja ir su parodos laikotarpiu. Nusprendžiau į ją pasižiūrėti iš šių dienų perspektyvos ir perleidau Kovo 11–osios trečiojo posėdžio, kurio metu buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, stenogramą per savo vidinį filtrą. Atsisakius asmenvardžių ir biurokratinių sąvokų pasiliko chronologiškai išdėstyta žodžių gija, primenanti savotišką eilėraštį“, – pasakoja J. Jurkūnas.
Kompozitorius teigia nuo pradžių žinojęs, kad muzika sudarys tik vieną iš instaliacijos dalių, todėl buvo svarbu atrasti tinkamą žmogų perskaityti naujai interpretuotą stenogramos tekstą. Toli ieškoti nereikėjo – tekstą įskaitė pats profesorius Vytautas Landsbergis.
„Supratau, kad niekas to negalėtų padaryti geriau, nei žmogus, kuris šiame įvykyje buvo viena pagrindinių figūrų. Man pasirodė, kad šis tekstas turi ir savotiško fliuksiškumo, naujų prasmių. Paklausiau, ar profesorius neprieštarautų šią fluxus poemą įgarsinti. Jis sutiko su vienintele išlyga – skaityti tik savo paties anuomet sakytus žodžius“, – šypsosi J. Jurkūnas.
Spalio 21 d. 18 val. kompozitorius J. Jurkūnas ir prof. Vytautas Landsbergis susitiks dar kartą: šįsyk – pokalbiui MO renginių salėje apie laiką, meną ir literatūrą.
Muzikos žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys parodoje komentuoja „Vilniaus pokeryje“ skambančią muziką: parodos garso takelio nuotaiką, džiazą ir laisvę, roką ir nepriklausomybę, taip pat – K. Sabaliauskaitės minimą „Solo ansamblio“ gavelišką dansingą.
„Paprastai žodžio kišenėje ieškoti netenka, bet R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir su juo susijusi MO paroda smarkiai įpareigoja. Kelias savaites galvojau, kokie žodžiai tiktų šios parodos temai ir nuotaikai – net ir dabar nesu visiškas tikras, ką pasakosiu jai skirtame renginyje. Bet „Vilniaus pokeris“ juk ir yra nenuspėjamas ir lengvai nepaaiškinamas“, – įspūdžiais dalinasi refleksijų autorius, savo mintimis taip pat pasidalinsiantis spalio 21 d. jubiliejiniame MOratone.
Karališka Vilniaus istorija ir mokyklos laikų dienoraštis
Istorikas, prof. dr. Alfredas Bumblauskas savo komentarą pavertė į esė apie istorinį Vilnių ir laisvės pojūtį, apie buvimą ne stereotipine periferija, bet kultūros formuotojais, kaip ir Vakarų kolegos. Anot A. Bumblausko, 1939 m. į Vilnių atėję lietuviai turėjo ribotą supratimą apie miesto istoriją, todėl iki šiol turime nemažai pažinimo slenksčių, kuriuos turėtume peržengti norėdami iš tiesų įsisąmoninti Vilniaus reikšmę.
„Vilniaus poveikio erdvė yra milžiniška – pavyzdžiui, mūsų barokas nueina šimtus kilometrų. Mes patys nepakankamai pamatome Vilniaus unikalumą. Be to, Vilnius yra ne miestietiškas, o karališkas miestas, todėl mes savo ruožtu turėtume ir lygiuotis į karališkus miestus – pavyzdžiui, Romą ar Prahą“, – svarsto istorikas.
Menotyrininkė, „Vilniaus muziejaus“ vadovė dr. Rasa Antanavičiūtė taip pat pabrėžia Vilniaus nevienalytę istoriją.
„Man rodos, kad vis dar per mažai įsisąmoninta nelietuviška Vilniaus praeitis. 1947 m. mieste buvo likę nepilni 4 proc. senųjų Vilniaus gyventojų, o lietuviai tik 1957 m. tapo didžiausia tautine Vilniaus grupe. Daugelis žmonių ilgai nesijautė čia namie. Trūko žinių ir supratimo, kaip miestas veikė šimtmečius iki mūsų, nebuvo tęstinumo, po karo viskas tarsi prasidėjo nuo nulio“, – svarsto menotyrininkė.
Visgi parodos erdvėje R. Antanavičiūtė dalinasi ne tik menotyriniu žvilgsniu, bet ir prisiminimais apie lūžį iš nelaisvės į laisvę bei itin asmeniška detale – savo dienoraščiu, rašytu paskutinėse mokyklos klasėse. Jame anuomet nugulė daugybė R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ citatų.
„Mano žvilgsnis į šią parodą nėra neutralus. „Vilniaus pokeris“ yra viena didžiausią įtaką man padariusių knygų, o parodoje pristatomi kūriniai ir vaizdai – studijų laikų ženklai. Kavinėse, galerijose, gatvėse stebėdavome keleriais metais vyresnius studentus lygiai taip, kaip dabar stebiu parodoje rodomus videosiužetus“, – pasakoja „Vilniaus muziejaus“ vadovė.
Šventinį šeštadienį – diskusijos, pokalbiai ir koncertas
Ištisas penkias dienas – nuo spalio 18 iki 22 d. – gimtadienį švenčiantis MO muziejus jubiliejinę programą vainikuos spalio 21 d., šeštadienį, vyksiančiu renginių ciklu, kuriame – dėmesys tiek „Vilniaus pokerio“ parodai ir jos atsinaujinimui, tiek visus penkerius metus muziejui svarbioms temoms.
12 val. apie socialinį aktyvizmą ir meno bendruomenės dalyvavimą visuomenei svarbiuose procesuose diskutuos multimedijų žurnalistė, fotomenininkė Berta Tilmantaitė, teisininkas ir rašytojas Justinas Žilinskas bei MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė (moderatorius – Julijus Grickevičius).
Nuo 13 val. 30 min. Jurgos Šeduikytės moderuojamos diskusijos „Kodėl taip sunku mylėti?“ dalyviai gvildens vieną esminių žmogiškųjų klausimų – kodėl taip sunku priimti kitą, kodėl stokojame empatijos negalią, pasaulėžiūrą ar seksualinę orientaciją? Apie tai kalbėsis šiuolaikinio šokio menininkas, Povilas Bastys, sukūręs drag queen personažą Miss Plastica, aktorius Darius Gumauskas ir gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja, karatė mokytoja Ieva Krivickaitė.
15 val. ieškosime atsakymo į klausimą, kodėl sveikam gyvenimui reikia meno. Apie tai, kaip kultūrinės patirtys gali suteikti ne tik maloniai praleistą laiką ar naujas žinias, bet ir geresnę emocinę sveikatą, pasikalbės biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė, psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė ir MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė (moderatorė – Neringa Bliūdžiūtė).
17 val. savo žvilgsnius ir mintis apie „Vilniaus pokerį“ atskleis parodą atnaujinusių refleksijų autoriai – istorikas prof. Dr. Alfredas Bumblauskas, menotyrininkė, „Vilniaus muziejaus“ vadovė dr. Rasa Antanavičiūtė ir muzikos žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys.
18 val. į pokalbį su profesoriumi Vytautu Landsbergiu leisis kompozitorius Jonas Jurkūnas. Menininkas su profesoriumi, besidalinančiu gimimo dieną su MO muziejumi, diskutuos apie kūrybos laisvę, dailę, literatūrą ir Lietuvos meno pasaulį, kurį profesorius iš itin arti pažinojo nuo pat MO kolekcijos laikotarpio pradžios.
21 val. muziejų sudrebins „Free Finga“ koncertas. Itin aktualus, produktyvus ir laisvas kūrėjas su muzikantų grupe šiuo metu išgyvena aštriausią ir veržliausią savo karjeros etapą, stebina gyvų pasirodymų energija ir estetika – visa tai MO lankytojai galės patirti šeštadienio vakarą.
