Dėmesys vaikų emocijoms parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“
4 MINUTĖS SKAITYMO
Ar mes suvokiame emocijas jų nevertindami? Ar leidžiame sau jas išgyventi? Vis dar gyvenant pandeminėmis nuotaikomis, šį rudenį grįžome prie emocinei sveikatai stiprinti skirtos temos ir renginių. Šįkart – dėmesys jauniesiems muziejaus lankytojams.
Kaip meno muziejai padeda susivokti ir nepasiklysti emocijose, pasakoja parodos vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“ kuratorė ir ilgametė edukacijų muziejuose ekspertė Karen Vanhercke.
Beje, norime priminti, kad ši paroda veiks iki lapkričio 7 dienos. Tad linkime patirti!
Pirmas žingsnis – bilietas kišenėje. O jei į parodą keliausite su šeima, rekomenduojame įsigyti šeimos bilietą:
Tyrinėti emocijas
Žiūrėdami į meno kūrinius, mes nejučia pradedame juos nagrinėti ir analizuoti. Ar juose perteikiama tema mums aktuali, rezonuoja, paveikia, kokias emocijas kelia. Pradėdami megzti dialogą su menu, galime atrasti bei atpažinti savo jausmų įvairovę.
Tą patį daro ir vaikai. Tik jie kūrinio prasmę atranda kliaudamiesi vaizduote, labiau atkreipia dėmesį į detales. Todėl plėsti jų vaizduotės horizontus įvairiais patyrimais saugioje erdvėje – muziejuje – yra labai svarbu.
Per dialogą su menu ir su kitais drauge esančiais asmenimis vaikai geriau supranta būdus, kuriais menas juos veikia. Kai kurios emocijos gali padėti jį suprasti, kai kurios yra blokuojamos, o dar kitos gali likti visai nepastebėtos. Kai vaikai išmoksta tai atpažinti, apibūdinti ir dalintis savo emocijomis, jie lengviau kuria ryšius – su savimi ir su kitais.
Papildomą žingsnį į priekį vaikai žengia tada, kai išmoksta kūrybiškai ir tikslingai susitelkti į užblokuotas savo emocijas. Tai nutinka tą akimirką, kai patyrę emociją jie supranta, iš kur ji kyla ir kaip ji dingsta. Menas yra vertingas šio proceso tarpininkas – vaikai gali išmokti pažvelgti į meną kaip į savo emocijų veidrodį.
Svarbūs visi pojūčiai
Norint ugdyti vaikus, suvokiančius fizinį, minčių ir emocijų pasaulį, reikia jiems leisti patirti jį visais pojūčiais: matant, girdint, jaučiant, uostant ar ragaujant.
Vaiko protas yra optimaliai suderintas taip, kad mąstytų, stebėtų ir suvoktų aplinką pasitelkdamas visas jusles vienu metu. Jei vaikas nepakankamai pasitelkia savo jusles, supratimas apie pasaulį mažėja, o jei neturi galimybės apmąstyti savo patirties, tampa pernelyg stimuliuojamas.
Todėl muziejuje kuriant edukacijas ar parodas vaikams siekiama pasitelkti kuo daugiau potyrių. Ne veltui parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“ vaikai kviečiami „nerti į meną“ žaisdami, išpiešdami smėlyje jausmus, jusdami parodos elementus net ir basomis kojomis, tapatindami savo jausmus su spalvomis, uostydami, klausydamiesi specialaus parodai kurto gamtos garsų takelio ar pačių vaikų įgarsinto parodos e. gido.
Parodoje vaikai taip pat kviečiami pažinti ir suprasti meną per žaidimą – per veiklą, į kurią jie mielai įsitraukia.
Žaisti muziejuje
Žaisdami vaikai dažnai vaidina emocijas – bendraudami su įsivaizduojamais draugais jie apsimeta esą pikti, liūdni, laimingi. Todėl svarbu sudaryti sąlygas emocijoms reflektuoti, kelti klausimus: kodėl aš patiriu tuos jausmus? Kaip su jais elgiuosi? Kokią įtaką mano jausmai turi santykiams su kitais?
Žaidimuose įvyksta ne viena ir ne dvi įsivaizduojamos situacijos. Žaisdami vaikai dekonstruoja suaugusiųjų pasaulį – jį įsivaizduoja ir realizuoja žaisdami. Taip jie gali netikėtai rasti atsakymus, kurie padės jiems veikti realiose gyvenimo situacijose.
Ar galime žaidimą įsivaizduoti muziejuje? Žinoma. Stovint arba sėdint priešais meno kūrinį galima inscenizuoti ne vieną situaciją. Tiesiog klausti ir analizuoti, ką mes kūrinyje matome ir kokius jausmus tai, kas jame vyksta, mums sukelia. Analizuojant įsivaizduojamą situaciją, lengviau rasti įvairių atsakymų. Jie iš pradžių neįpareigoja, bet gali labai praversti, kai tokia pati ar panaši situacija susiklostys realybėje.
Tad žaisti bei užmegzti ryšį su savo jausmais ir emocijomis kviečiame parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Juk tai svarbu vaikams ir ne vaikams!
