Atskirtį mažinančios MO edukacijos bendruomenėse ir mokyklose
260 moksleivių, 35 mokytojai ir 270 suaugusiųjų bendruomenių atstovų dalyvavo MO muziejaus drauge su Britų taryba Lietuvoje įgyvendintame projekte „Vizualinio mąstymo mainai mene“. MoMA edukatoriaus ir psichologės sukurtu metodu grindžiamose MO edukacijose visi dalyviai ugdė svarbiausias XXI amžiuje reikalingas kompetencijas.
MO edukatoriai, pasitelkdami modernų meną ir MO muziejuje taikomą vizualinio mąstymo metodą, siekė ugdyti projekte dalyvavusių suaugusiųjų ir moksleivių kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir komunikacinius gebėjimus. Tai yra kompetencijos svarbios pilnaverčiam visuomeniniam ir darbiniam gyvenimui.
Vizualiniai gebėjimai padeda suvokti pasaulį
„Šiuo projektu buvo keliami svarbūs tikslai – mažinti regionų ir tautinių mažumų atskirtį, siekti kuo didesnio jų įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą bei puoselėti bendrumo jausmą. Šiems tikslams pasiekti MO muziejus pasitelkė savo edukacijoje taikomą įrankį – vizualinio mąstymo metodą. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vizualinio mąstymo metodas skatina ne tik kūrybišką mąstymą, bet ir padeda ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, skatina reflektuoti savo aplinką bei greičiau reaguoti į besikeičiantį aplinkinį pasaulį. Tai svarbūs įgūdžiai, siekiant ugdyti pilietinę visuomenę ir užtikrinant visų jos narių aktyvų įsitraukimą“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Vizualinių gebėjimų svarbą suvokiant pasaulį ir vertinant aplinką išskiria ir viena iš projekte dalyvavusių MO muziejaus edukatorių Karen Vanhercke: „Tai, kaip mes mąstome apie dalykus, pasaulį, pirmiausia yra grindžiama vizualiniais gebėjimais. Vizualiniai impulsai ir pojūčiai dominuoja visų kitų pojūčių atžvilgiu. Tam, kad galėtumėme sustiprinti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, refleksijos įgūdžius, mes laviname savo vizualųjį raštingumą mokyklose, muziejuose pasitelkdami diskusiją apie paveikslus“.
Ji taip pat priduria, kad MO edukacijose taikomas vizualinio mąstymo strategijos metodas ugdo vaikų ir stiprina suaugusiųjų kognityvinius gebėjimus, plečia refleksijos įgūdžius.
Tam, kad galėtumėme sustiprinti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, refleksijos įgūdžius, mes laviname savo vizualųjį raštingumą mokyklose, muziejuose pasitelkdami diskusiją apie paveikslus.
Projekto video pasakojimas
Kviečiame žiūrėti video pasakojimą, kuriame apžvelgiame visą įvykusį projektą. Išgirsite, ką pasakoja projekte dalyvavę MO muziejaus edukatoriai, bendruomenių atstovai ir patys mokiniai.
Buvo matuojami edukacijų rezultatai
Kviesdami žvelgti į meno kūrinius be išankstinių nuostatų ar lūkesčių, MO edukatoriai įgalina žiūrėti į meną su pasitikėjimu.
Projekto metu vyko tęstinės edukacijų sesijos, taigi buvo galima stebėti besikeičiantį dalyvių požiūrį ir vertinimą. Pastebėjome, kad tęstinių sesijų metu pokytį pajuto 80 proc. dalyvių: jie pradėjo atviriau reikšti savo nuomonę, nebijoti ją išsakyti, laisvai diskutuoti ne tik apie meno kūrinius, bet ir apie šiandien aktualius klausimus.
MO edukatoriai projekto metu pastebėjo stiprėjančius bendravimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir refleksijos įgūdžius tiek suaugusiųjų, tiek ir moksleivių grupėse. O baigiamųjų sesijų metu dalyviai teigė, jog labiausiai pavyko sustiprinti bendravimo, viešo kalbėjimo bei kritinio mąstymo įgūdžius.
Įsitraukė bendruomenės ir mokyklos
Vasarą projektas intensyviausiai vyko įvairiose suaugusiųjų bendruomenėse. Naujų patyrimų muziejuje ieškojo rumunų, totorių, moldavų, žydų, rusų ir lenkų bendruomenės. MO edukatoriai taip pat vyko susitikti su bendruomenėmis į Ignaliną, Kybartus, Marijampolę, Trakus, Šalčininkus, Šilutę, Švenčionis, Švenčionėlius, Visaginą.
Rudenį projektas persikėlė į įvairias mokyklas. Jame dalyvavo 9 mokyklos iš Vilniaus bei atokesnių Lietuvos rajonų.
Tęstinių edukacinių sesijų metu ir suaugusieji, ir moksleiviai kartu su MO edukatoriais praktikavo vizualinio mąstymo metodo pagrindinius principus ir juos taikydami ugdė vizualinį raštingumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą. Atlikdami įvairias užduotis, dalyviai turėjo progą artimiau susipažinti vieni su kitais, lavinti savo komunikacinius ir viešojo kalbėjimo įgūdžius bei įsikvėpti muziejaus ekspozicinėse erdvėse.
Amžius šiems užsiėmimams nesvarbu – visos sesijos yra grįstos dalyvių ir edukatorių dialogu, kiekviena sesija gali būti unikali ir skirtinga. Patys dalyviai skirtingai interpretuoja kūrinius, jie kelia įvairius jausmus ir tai tampa paskata analizuoti vis kitokias temas.
Kaip vertina patys dalyviai?
„Pamačiau save kito žmogaus akimis”, „tai buvo lyg terapinis užsiėmimas, kada buvome laisvi analizuoti ir užduoti klausimus”, „kiekvienas iš mūsų savyje atrado kažką naujo”, „gyvenime atrodo, kad taip nebūna, mes buvome laisvi, be išankstinių nuostatų“, – tokiomis emocijomis dalinosi suaugusiųjų bendruomenių atstovai, dalyvavę MO muziejaus edukacijose šią vasarą.
Rudenį edukacijose dalyvavę moksleiviai džiaugėsi galimybe apsilankyti MO muziejuje, išbandyti kitokias nei įprasta edukacijas ir svarbiausia – nebijoti drąsiai sakyti savo nuomonę, mokytis priimti kitokį požiūrį ir taip vieni kitus labiau pažinti.
„Geriau pažinau savo klasės draugus, visi tapo labiau draugiški, lyg labiau vieni kitus supranta. Čia galima daugiau bendrauti, drąsiai sakyti, ką manai“, – teigė moksleivė, dalyvavusi edukacijose.
Tai buvo lyg terapinis užsiėmimas, kada buvome laisvi analizuoti ir užduoti klausimus.
Edukacinis projektas „Vizualinio mąstymo mainai mene“ įgyvendinamas pagal „People to People“ programą bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje.
