Eglė Ridikaitė: žmogiško tikėjimo ir pasitikėjimo paieškos
Eglė Ridikaitė – menininkė, į rankas vis pasiimanti aerozolio purškiklį ir piešianti graffiti stiliumi. E. Ridikaitė kūriniuose vaizduoja kasdienybės objektus: močiutės skareles, grindų plyteles ar netgi jos pačios buto planą. Savotiškas meno ir kasdienybės susiliejimas.
Menotyrininkė prof. dr. Raminta Jurėnaitė apie E. Ridikaitės kūrybą rašo:
Eglės kūrybos šaltinis – kasdienybė ir su ja susijusi estetika. Tapytoja sukūrusi savitą strategiją, kaip pasakoti apie savo pačios ir artimųjų socialinę padėtį, gyvenimo būdą. Eglės paveiksluose ypač svarbūs senamadiški, sovietmetį menantys daiktai: kilimų, lovatiesių ornamentų raštai, parketas, sienų apdaila ir baldai, šviestuvai. Visi šie motyvai susiję su jos pačios asmeniniais daiktais.
Tikėjimas ir pasitikėjimas
Šįkart kviečiame į menininkės dirbtuves – iš arčiau susipažinti ir su ja pačia, ir jos kūryba!
Menininkė sako, kad dailė jos gyvenime svarbų vaidmenį užima nuo vaikystės. Jau pirmoje klasėje ji suprato, kad dailė jai bus svarbi, nepaisant to, kuo vėliau besidomėtų. Įkvėpimo iš menkiausių dalelių besisemianti menininkė atvirai pasakoja apie savo darbus, kūrybinį procesą, o taip pat ir rezultatą. Pamačiusi galutinį vaizdą, ji tarsi vėl iš naujo išgyvena prisiminimus.
Pokalbius su menininkais iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daug įdomiau yra ne pasakoti, bet išgirsti, ką „perskaito“ kiti. Tada gaunasi kita, dviguba istorija. Įdomu, kaip žmogų veikia tavo darbas jam nežinant, ką tu norėjai juo pasakyti.
