Jonas Mekas ir mama
Jonas Mekas ir mama
Filme „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ užfiksuota J. Meko kelionė į Lietuvą. Gimtasis kraštas, ypač Semeniškių kaimas, kuriame gimė ir augo, jam buvo labai svarbus. J. Mekas beprotiškai jo ilgėjosi. Praėjo 15 metų, kol jam pavyko nusiųsti laišką tėvams, ir dar 7 metai, kol pavyko aplankyti mamą ir brolius.
Per 1971 m. viešnagę filmuoti vaizdai – blynus kepanti motina, giminaičiai, Semeniškių gyventojų šokiai ir dainos – tapo viena kertinių filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ dalių. Kitose dalyse nufilmuotos kelionės į Niujorką (pirmieji metai su broliu JAV) ir Vieną (tas vietas, į kurias planavo vykti su broliu pasitraukęs iš Lietuvos) – iš jos truputį toliau bus eksponuojamas kadras su liepsnomis („Deganti Viena“).
Įdomi detalė – šis dienoraštinis filmas pirmiausiai buvo parodytas per vokiečių televiziją ir daugybę metų ten rodytas kas kelis mėnesius, vis pageidaujant žiūrovams. Tai buvo itin artimas pasakojimas daugybei vokiečių, pabėgusių iš Rytų Europos.
Apie „Prisiminimus iš kelionės į Lietuvą“ Jonas Mekas rašė mamai:
Mano filmas, kurį susukiau Semeniškiuos, buvo rodomas Vokietijoje, ir jis jiems labai patiko. Aš jį rodau savo draugams Amerikoj, ir dabar jie visi nori į Lietuvą važiuoti: sako, jeigu jau viskas taip gražiai atrodo, tai važiuokim visi į Semeniškius. O kai Amerikos lietuviai tai žiūrėjo ir verkė – visi verkė, ir moterys ir vyrai, visi prisipažinti, kad verkė. Tai jie visi dabar nori Lietuvon važiuoti. Tikiuos, kad jie visi neužsimanys į Semeniškius važiuoti: nebus kur jų visų padėti...
