Kalba žMOnės: Audronė apie Violetą Bubelytę
Pasakojimų cikle „kalba žMOnės“ MO muziejaus gidė Audronė pristato Violetą Bubelytę ir jos darbus parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“.
Apie Violetą Bubelytę
Fotomenininkė Violeta Bubelytė pradėjo kurti devintojo dešimtmečio pradžioje. Ji išgarsėjo kaip pirmoji lietuvių moteris fotografė, nukreipusi fotoobjektyvą ne į kitus, bet į save. Nuogą kūną Bubelytė traktuoja kaip instrumentą, padedantį jai atlikti tam tikro personažo vaidmenis. Kadrai primena teatro mizanscenas, kuriuose menininkė daugina savo atvaizdus, kurdama tarp jų savotiškus dialogus – bendrumą, įtampą ar atsiribojimą.
Per tapybiškai fiksuojamą nuogą kūną ji vysto melancholišką, kartais ironišką pasakojimą apie moters kūno santykį su aplinka ir savimi. Apie visuotinį požiūrį į moters erotizmą ir santykius, kuriuos kuriame ir puoselėjame kitų atžvilgiu bei jų trapumą.
Violeta Bubelytė yra viena reikšmingiausių moterų fotografių Lietuvoje. Aktyviausiai kūrė 9–10 dešimtmečiuose, vėliau sekė pasyvesnis periodas, kai ji dirbo fotožurnaliste ir neturėjo laiko kūrybai. Tačiau daugelį nustebino stiprus jos sugrįžimas į meno lauką 2019-aisiais, kai ji surengė parodą „Prospekto“ galerijoje. Fotomenininkė nebijo toliau kurti fotoaktus, rodyti pasikeitusį kūną. Naujesniuose darbuose ji labiau koncentruojasi į emocijas, kuria nedideles mizanscenas, naujuose darbuose daugiau humoro.
Violetos Bubelytės moters kūnas nei pagražintas, nei pabjaurintas tarnauja menininkei kaip instrumentas, kuriuo ji perteikia savo pasaulio matymą.
Audronės pasakojimas apie V. Bubelytę
Žiūrėkite Audronės pasakojimą apie Bubelytę ir išgirskite, kaip ši menininkė pradėjo kurti, kaip keitėsi jos kūryba metams bėgant ir kokią žinutę ji mums savo aktais transliuoja. O ką jūs patys matote šios autorės kūriniuose?
Pasakojimų ciklą „kalba žMOnės“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Matome gilų, mąslų ir besiskverbiantį į mus personažą, kuris tarsi šneka apie vienatvę, apie vidinius išgyvenimus.
