Kalba žMOnės: Vilius apie Kristiną Ališauskaitę
Pasakojimų ciklą „kalba žMOnės“ tęsiama su MO muziejaus gido Viliaus pasakojimu apie Kristiną Ališauskaitę ir jos kūrinį „Kur mano šešėlis“ parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“.
Apie Kristiną Ališauskaitę
Kristina Ališauskaitė (g. 1984) – tapytoja, kurios itin ryškus kūrybos bruožas – lakoniškumas. K. Ališauskaitės paveikslai minimalistiškai taupūs, juos vaizduojamos plačios, dažnai tuščios erdvės, kuriose kartais pasirodo vieniši beveidžiai personažai. Menininkės vaizduojamos kompozicijos – tarsi atsitiktinis istorijos fragmentas, kadras iš kino juostos, kuomet pasakojimas trumpam sustingsta, o po pauzės tęsiasi.
MO parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“ eksponuojami K. Ališauskaitės darbai su visu ūgiu pavaizduotomis figūromis – išskirtiniai. Pastaruoju metu tapytoja renkasi vaizduoti veidus, kuriuose bando perteikti žmogiškų patirčių universalumą, pasitelkia psichoanalizės teorijos įžvalgas. Veidai dažnai anonimiški, beveidžiai, kartais veidus dengia kaukės, kojinės, maišai. Taip atskleidžiama tamsi žmogaus troškimų prigimtis, skatinama per pasąmoningo geismo prizmę pervertinti kultūros transliuojamus vaizdinius ir jų prasmes.
Patekę į sudėtingą situaciją, sutrinkame, nežinome, kaip jaustis. Galbūt norime net atsitraukti arčiau sienos, kur būtume mažiau matomi, mažiau pastebimi, pasijaustume šiek tiek saugiau. Tačiau būtent tada, kai atsiremiame į sieną, nebeturime, kur trauktis – tame momente užfiksuotas aukščiausias įtampos taškas.
Išgirskite ir pamatykite Viliaus pasakojimą:
„Menininkės kūryba minimalistinė, tačiau pripildyta jausmų“, – pasakojime teigia Vilius.
Jo pasirinktame K. Ališauskaitės kūrinyje „Kur mano šešėlis?“ vaizduojamos dvi figūros. Jos lyg pačios negali apsispręsti, kuri yra tikroji, o kuri – tik šešėlis. Jų nulenktos galvos primena apie ilgus amžius gajų moteriško nuolankumo įvaizdį. Iš nedetalizuotos aplinkos negalime spręsti, kur šios veikėjos yra. Tačiau jos priremtos prie sienos – pastatytos į akistatą su žiūrovu ir nuo jo žvilgsnio pabėgti neįmanoma.
Žiūrėkite visą Viliaus pasakojimą apie šį K. Ališauskaitės kūrinį Ir sužinokite, kodėl šis kūrinys atkreipė jo dėmesį parodoje.
Pasakojimų ciklą „kalba žMOnės“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Menininkei patinka tapyti tuštumą. Ji mano, kad dažnai tuštumoje galima pamatyti daugiau negu įvairių detalių aklinai pripildytoje drobėje.
