Muziejai kreipėsi į Prezidentą, esamą ir būsimą Vyriausybę prašydami atverti muziejus dėl žmonių sveikatos ir emocinės gerovės

„Muziejuje nesunkiai galime reguliuoti žmonių srautus. Esame įsivedę valandinius bilietus, vienu metu muziejuje yra tik ribotas skaičius lankytojų. Įsipareigojame registruoti lankytojus. Reikia pabrėžti ne tik, kad muziejus gali laikytis aukščiausių saugumo priemonių, bet kad yra užtikrinamas nuolatinis maksimalaus režimo šviežio oro vėdinimo srautas – kas dvi valandas oras parodinėse erdvėse yra pilnai pakeičiamas šviežiu“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

M. Ivanauskienė papildo, kad atsižvelgiant į situaciją, muziejuje yra atšauktos visos edukacijos, ekskursijos ir renginiai, kurie nors kiek skatina susibūrimus žmonių grupėse.

„Nepaisant to, kad lankytojams siūlome plačią virtualaus turinio alternatyvą, visgi parodų salių lankymas yra saugus ir gali atstoti pasivaikščiojimą parke bei suteikti vilties ir įkvėpimo šiuo sunkiu metu. Mūsų didžioji salė yra 1 000 kvadratinių metrų, mažoji 200 kvadratinių metrų dydžio, puikiai vėdinamos“, – priduria MO muziejaus vadovė.

Situaciją apibūdino ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė: „Pirmasis karantinas supurtė visas sritis, tarp jų ir muziejinę veiklą. Supratome, jog muziejuose turėsime mažinti lankytojo ir darbuotojo tiesioginį kontaktą, bet manome, jog priimti lankytoją labai svarbu. Muziejaus lankymas, tai kaip atokvėpis įtampos kupinoje kasdienybėje, mokslininkai teigia, kad tai ir būdas psichologinei visuomenės būsenai gerinti. Radome būdų, kaip saugiai ir interaktyviai pristatyti ekspozicijų ir parodų turinį. Pasiūlėme naujovių – audiogidą ir ekspoziciją praplečiančius žaidimus lankytojo išmaniajame telefone. Sumažinome tiesioginio kontakto galimybę ir atvėrėme kitokį kelią pažinimui“.

„Muziejų uždarymas smogia ir juose dirbančių žmonių psichologinei savijautai ir motyvacijai. Jaučiamės diskriminuojami, nes nesuprantame, kodėl karantino metu leidžiama dirbti grožio paslaugų sektoriui, leidžiamos sporto varžybos, bet draudžiama sterilioje erdvioje muziejaus aplinkoje gilintis į Lietuvos kultūros ir meno istoriją ir pailsėti psichologiškai“, – sako Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė.

Muziejų asociacijos atstovų teigimu, Lietuvoje yra ir mažesnių muziejų bei įstaigų, kurių darbuotojai priklauso rizikos amžiaus grupei. Todėl suprantama, kad galimybės dirbti karantino metu gali būti vienodos ne visiems. Svarbu numatyti tvarką, kurios reikėtų laikytis veikti norintiems muziejams, bei teisę apsispręsti dėl darbo įsivertinant galimybes užtikrinti nepriekaištingus COVID-19 saugumo reikalavimus.

Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, Muziejų tarybos pirmininkė ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė, pastebi, kad muziejai nori diskrecijos spręsti, ar priimti lankytojus, ar ne, atsižvelgdami į savo galimybes, personalo situaciją.

„Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių muziejų asociacija ir Muziejų taryba pateikė Vyriausybei argumentus, kad muziejai gali užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus. Tuo pačiu manome, kad turi būti paliekama teisė spręsti. Tie muziejai, kurie gali užtikrinti saugią patirtį muziejuje, gali veikti, laikydamiesi nustatytos tvarkos, ir teikti visuomenei naudą šiuo sunkiu momentu. Tačiau lygiai taip pat paliekama teisė ir užsidaryti“, – sako O. Žalienė.

Muziejų atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiais atsargumo ir susitelkimo laikais ypatingai svarbu stiprinti emocinę ir psichologinę žmonių sveikatą. Menas ir kultūra – vienas būdų, padedančių tai padaryti.

Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad atlikti tyrimai įrodo muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį žmogaus emocinei ir psichologinei sveikatai – lankymasis muziejuose bei galerijose mažina stresą bei suteikia laimės.