20 Lietuvos meno istorijų. Marija Teresė Rožanskaitė

Sovietmečiu moterims dailininkėms pelnyti pripažinimą buvo labai sunku. Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007), neabejotinai, viena drąsiausių moterų dailininkių, dėmesį prikaustanti ne tik savo kūryba, bet ir gyvenimo istorija.

Rožanskaitės darbai retai patekdavo į parodų erdves, jai sunkiai sekėsi pritapti sovietinėje sistemoje ir menininkų aplinkoje. Jau ankstyvojoje kūryboje Rožanskaitė laužė oficialius sovietinės dailės standartus – pradėjo kurti asambliažus. Vienas ryškiausių jos ankstyvosios kūrybos darbų – asambliažas „1941-ieji metai“ (1972).

Marija Teresė Rožanskaitė
1941-ieji metai, 1972
Asambliažas, 125 x 200 x 15 cm
MO muziejaus kolekcija

Kūrinyje kampuotos, sulaužytos žmonių figūros žvelgia į traukinio vagone atsivėrusį plyšį. Tai pasakojimas apie lietuvių trėmimus – tragiškus žmonių likimus ir paniekintą žmogiškumą. Kartu tai autobiografinė istorija apie menininkės šeimos tragediją – 1941 m. jos šeima buvo ištremta, o tėvas sušaudytas. Rožanskaitei tremtyje susirgus maliarija, mama ryžosi kartu su dukra pabėgti iš tremties ir grįžti į Lietuvą.

Menininkės dienoraštyje įrašyti žodžiai „Tenka mylėti gyvenimą, nuo kurio taip kenčiu“ atspindi jos kūrybos asmeniškumą ir jautrumą. Rožanskaitė išgarsėjo medicininės tematikos kūriniais – rentgeno kabinetų, širdies operacijų ir ligoninių vaizdais. Šie kūriniai – tai sergančios sovietmečio visuomenės, žmogaus bejėgiškumo ir politinės prievartos metaforos.

Rožanskaitė ne tik drąsiomis temomis, bet ir menine raiška pralenkė savo gyvenamąjį laiką. Ji savitai išplėtojo asambliažo techniką – kruopščiai pjaustydavo drobę, ją sluoksniuodavo, taip sukurdama įspūdį, jog kūrinyje regime daug skirtingų paveikslų. Vėliau Rožanskaitė pradėjo kurti performansus ir instaliacijas politinėmis ekologinėmis temomis.

Marija Teresė Rožanskaitė
Širdies operacija II, 1972
Kartonas, aliejus, 158 x 190 cm
MO muziejaus kolekcija

Marija Teresė Rožanskaitė
Rentgenas, 1977
Drobė, aliejus, 150 x 170 cm
MO muziejaus kolekcija

Rožanskaitė, priešingai negu daugelis dailininkų, nesekė tuo metu vyravusia tapybos mokykla. Jos kūrybos išskirtinumas – žmogaus ir technikos santykis, laužytos, iškreiptos formos, fotorealizmo bruožai ir intensyvios spalvos.

Neatsitiktinai Rožanskaitė vadinama lietuviškąja Frida Kahlo – nevaržoma ir drąsia menininke, nepritapusia savo laiku.

Marija Teresė Rožanskaitė
Kompozicija VIII, 1977
Medis, skarda, aliejus, asambliažas, 100 x 86 cm
MO muziejaus kolekcija