20 Lietuvos meno istorijų. Kostas Dereškevičius

Tapytojas Kostas Dereškevičius (1937–2022) į meno sceną įžengė aštuntame dešimtmetyje. Kartu su bendražygiais tapytojais Algimantu Kuru, Arvydu Šalteniu ir Algimantu Švėgžda susibūrė į neformalią „Ketverto“ grupę. Atsisakę pakilių ir didingų temų, jie pradėjo vaizduoti nepagražintos tikrovės ženklus, nykią ir skurdžią sovietinę kasdienybę.

Iš grupės „Ketverto” narių Dereškevičiaus kūryba išsiskyrė miesto ir jo gyventojų tema. Dereškevičius rinkosi įprastas, niekuo nestebinančias tikrovės detales, komiškas ar absurdiškas akimirkas iš miestiečių gyvenimo. Kūrinyje „Ketvirtadienis“ (1976) dailininkas pavaizdavo buitišką kasdienio gyvenimo akimirką – sovietmečiu šiukšles iš Vilniaus daugiabučių kiemų išveždavo ketvirtadieniais. Kūrinio temą dailininkas perteikė nevengdamas ironijos, komizmo ir lengvos erotikos. Galima tik spėti, kad šiukšles išnešusi žavinga šviesiaplaukė ir tos aptemptos raudonos kelnės atklydo iš vakarietiškų mados žurnalų. Dereškevičius žavėjosi poparto dailininkais. Kaip ir jie, jis mėgo ryškias ir kontrastingas spalvas, kūriniuose naudodavo kičo elementus.

Kostas Dereškevičius,
Ketvirtadienis,
1976

Nuo pat ankstyvosios kūrybos Dereškevičių domino moters motyvas. Moteris jis vaizdavo ir nepagražintoje kasdienėje aplinkoje, ir nevengdamas lengvos erotikos. Neretai kūriniuose ji įamžinta komiškose situacijose – valganti dešrelę ar nerangiai lipanti iš mašinos.

Kostas Dereškevičius,
Moteris su dešrele,
1974

Nors aštunto dešimtmečio Lietuvos kasdienybė buvo gerokai skurdesnė ir nykesnė, Kostas Dereškevičius ją perteikė ironiškai spalvingai.