MO muziejuje – Niujorko ritmai
MO muziejuje – Niujorko ritmai
Lapkričio 29-osios vakarą MO muziejaus lankytojai galėjo patirti 7-ojo dešimtmečio Niujorko avangardo atmosferą. Muziejuje atidaryta mažoji paroda „Mekas mirksi geriau”.
Sustabdytų filmų kadruose – ne vienas žymus veikėjas
MO muziejaus parodoje – sustabdyti Jono Meko filmų kadrai, kuriuose užfiksuoti meno legendos ir ne vienas žymus veikėjas. Visgi J. Mekas į juos žvelgia ne kaip į kultinius asmenis, o kaip į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimuosius.
J. Meko kadruose matomi Yoko Ono, Johnas Lennonas, Andy Warholas, Nam June Paikas, Elvis Preslis ar Jurgis Mačiūnas nėra tikslingai fiksuojami, o tampa bendro Niujorko kultūrinio konteksto dalimi. Kaip teigė pats J. Mekas: „Visi šie žmonės vis ėjo ir ėjo mano kryptimi – Jurgis Mačiūnas, Salvadoras Dalí, Jackie Kennedy, Yoko Ono, Johnas Lennonas ir visi kiti – man jų nereikėjo, aš jų nepažinojau ir neieškojau”.
„Jono Meko atvirumas pasauliui ir kitam yra labai artimas MO muziejui. Ši mažoji paroda svarbiai papildo kitas MO muziejaus parodas. Su 90-ųjų laikotarpiu ją sieja laisvės tema. Meko autentiška laikysena, pripažinimo nesivaikymas ir tiesiog buvimas savimi atremia MO didžiojoje parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ fiksuojamą išorinio patvirtinimo ir pripažinimo poreikį. O pavasarį, kai atidarysime naują didžiąją parodą „Kodėl sunku mylėti?“ šias parodas sies atvirumo kitam tema”, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Už ką Mekas mirksi geriau?
Parodos pavadinimas turi užkoduotą intrigą – už ką Mekas mirksi geriau? 1964 m. Mekas dalyvavo Dalí surengtuose hepeninguose. Filmuojant vieną jų, Dalí provokuojamai mirkteli Mekui, o šis nesutrikęs atsako tuo pačiu. Šį video galima pamatyti ir parodoje.
„Mekui mirksėjimas nėra nevalingas traukulys ar apsimestinis parodijavimas. Mirksėjimą jis mini kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Modernisto Dalí ir postmodernisto Meko susimirksėjimas atskleidžia pastarojo atvirumą kitoniškumui”, – apie parodos pavadinimą kalba Edmondas Kelmickas, parodos kuratorius.
Mirksėjimas savotiškai siejamas ir su kinu. Kaip pastebi kita parodos kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė: „Intensyvų Meko mirksėjimą hepeningo metu galima simboliškai sieti ir su kino montažu. Kadras po kadro montuodamas savo filmus Mekas sukuria seką, kurią mirksnis po mirksnio vėliau išvysta žiūrovai”, – pasakoja D. Žuklytė-Gasperaitienė.
Fiksavo draugus ir bičiulius
Dažniausiai J. Meko kadruose išvysti galima jo sutiktus žmones: bičiulius režisierius, muzikantus, vizualiųjų menų kūrėjus, artimuosius. Mekas fiksuodavo visus – ir žvaigždes, ir draugus, ir pačius artimiausius savo šeimos narius.
Šalia žinomų veikėjų visoje ekspozicijoje tarpuose atsikartoja Meko vaikų Sebastiano ir Oonos, Meko žmonos Holly Melton atvaizdai. Tai dar kartą patvirtina, kad Mekas nesureikšmino herojų, kuriuos filmuoja. Kiekvienas žmogus jam buvo įdomus, unikalus ir vertas užfiksavimo.
„Meko kūryba labai asmeniška. Jis rašė ir filmavo apie savo kasdienybę, susitikimus, keliones. Ir visgi kalbėdamas apie save jis geba prabilti apie universalius dalykus, su kuriais kiekvienam lengva susitapatinti”, – teigia parodos kuratorė D. Žuklytė-Gasperaitienė.
Ji taip pat priduria, kad parodos tikslas yra parodyti, kaip gimsta žmonės – legendos, koks neabejotinai buvo pats Mekas. „Įdomu, kad legenda Mekas tapo sąmoningai to nesiekdamas – jis neieškojo žymių žmonių, nesistengė su jais susipažinti vien tam, kad galėtų įamžinti savo vaizdo kamera”, – priduria ji.
Kinematografiška architektūra
Pasirinkdamas kadrus Mekas nekurdavo naujų koliažų – palikdavo kadrų eigą tokią, kokia ji buvo sukurta filmo montavimo metu. Taigi MO muziejuje žiūrovas stebėdamas sustabdytus kadrus gali pasijusti lyg filme – šį jausmą sustiprina ir pačių kadrų eksponavimo būdas, ir parodos architektūra.
Mažosios salės siena sukonstruota kaip teatrinė užuolaida su klostėmis, o kadrai eksponuojami nenutrūkstamai, lyg kino juosta.
J. Mekas turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai netrukdavo virsti istorija. Panašiai pasijusti gali ir parodos lankytojai. Tarp parodoje eksponuojamų kadrų galima pamatyti veidrodžius, kuriuose žiūrovai gali išvysti save, įsiterpiančius į „mekišką” kasdienybę.
Visą vakarą – Niujorko ritmai
Taip, kaip Mekui buvo svarbus atsitiktinumas ir pagautos akimirkos žavesys, taip ir parodos atidarymo dalyviai galėjo mėgautis tą vakarą MO muziejuje tvyrojusia Niujorko 7-ojo dešimtmečio atmosfera. Šį jausmą sustiprino Dovydo Bluvšteino specialiai parodos atidarymui parinktas muzikinis grojaraštis.
Muziejaus lankytojai turėjo progą prisiminti ar vėl išgirsti Velvet Underground, Talking Heads, Yoko Ono, Leonard Cohen, Tom Waits ir kitus atlikėjus.
Paroda MO muziejuje veiks iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Parodos kuratoriai: Edmondas Kelmickas ir Deima Žuklytė-Gasperaitienė, ekspozicijos autorius – Gytis Skudžinskas, kadrus atspaudė – Arūnas Kulikauskas.
