MO muziejus ir NVO organizacijos kreipiasi į Vyriausybę ir VMI: kaip padidinti paramą NVO sektoriui virš 20 mln. Eur kasmet
Lapkričio 15 d. pasaulyje minint filantropijos dieną, o 28 d. vykstant pasaulinei aukojimo akcijai „Giving Tuesday“, MO drauge su NVO organizacijomis kreipiasi į Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Jie siūlo idėją, kaip, atlikus IT procesų patobulinimus, jau esamoje Lietuvos paramos skatinimo sistemoje galima būtų tikėtis papildomų virš 20 mln. Eur paramos nevyriausybiniam sektoriui.
MO muziejaus siūlymo iniciatyvai pritaria tokios organizacijos kaip „Aukok.lt“, labdaros fondai „Blue/Yellow“, „Jaunimo linija“, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondas.
MO muziejus atstovų teigimu, Lietuvos gyventojai turi galimybę visiškai nemokamai 1,2 proc. savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms. Visgi kasmet tokia galimybe pasinaudoja tik apie trečdalis gyventojų. Pasak MO muziejaus vystymo vadovo Mindaugo Morkūno, ši parama galėtų būti 2-3 kartus didesnė.
„VMI viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje VMI suformuoja apie 2,3 mln. GPM deklaracijų, apie 1,25 mln. gyventojų deklaracijas užpildo laiku. Tačiau paramai dalį savo GPM skiria tik apie 0,4 mln. gyventojų. Tai reiškia, kad tik 30 proc. gyventojų, galinčių nemokamai skirti paramą, pasinaudoja tokia galimybe. Tikėtina, jog prie to prisideda būtinybė atlikti papildomus veiksmus – paramos skyrimui reikalinga užpildyti atskirą formą, to šiuo metu negalima padaryti deklaracijos formavimo metu“, – sako MO muziejaus vystymo vadovas.
Pasak M. Morkūno, prašymą dalį pajamų mokesčio skirti paramos gavėjams integravus ir į metinę pajamų mokesčio deklaraciją VMI deklaracijų pildymo vedlyje, tikėtina, kad paramos apimtys padidėtų apie 2–3 kartus, o tai galėtų reikšti papildomus 20 mln. eurų paramos kasmet.
„Suprantama, kad tokie procesai užtrunka, jų įgyvendinimui gali prireikti kelerių metų, tačiau tokių pokyčių teigiama įtaka gali kasmet padidinti pajamas paramos gavėjams nekeičiant jokių įstatymų. Recesijos ir atsigavimo po jos laikotarpiu tai yra ypač svarbus paramos resursas NVO sektoriui.
Be to, tai – ir mecenatystės skatinimas gyventojų tarpe nacionaliniu mastu. Vyriausybė bei VMI paskutiniu metu įgyvendina daug atvirų duomenų programų ir norisi tikėti, kad pasinaudotų tokia idėja Lietuvos gerovės kūrimui per NVO organizacijų paramos skatinimą“, – sako MO muziejaus atstovas.
Šiai MO muziejaus idėjai pritaria Ukrainos pasipriešinimą remianti organizacija „Blue/Yellow“ ir vienas jos įkūrėjų Jonas Ohman.
„Pilietinės visuomenės parama mums tampa tik svarbesnė, kai matome, jog kai kurios užsienio šalys atsitraukia nuo paramos Ukrainai. Todėl visiškai palaikome iniciatyvą paskatinti vis daugiau lietuvių savo mokesčių pinigais remti įvairias pilietines organizacijas“, – teigia Jonas Ohman.
Emocinę paramą teikiančios organizacijos „Jaunimo linija“ vadovė Diana Bukantaitė pabrėžia, kad didelę įtaką pokyčiams paramos tendencijose turi visuomenę suvieniję įvykiai, tačiau patogesnė paramos skyrimo tvarka leistų tai aktyviau daryti ne vien krizių metu.
„Pastarųjų metų paramos tendencijos Lietuvoje džiugina, tačiau tam, tikėtina, nemažą įtaką turėjo visuomenės susitelkimas dėl pandemijos, karo Ukrainoje. Norint, kad paramos skyrimas lietuviams taptų įpročiu, o ne tik reakcija į krizes, „vieno langelio“, arba vienos pajamų deklaracijos pildymas efektyviai prisidėtų prie tokio įpročio formavimo ir kartu stiprintų NVO sektorių Lietuvoje“, – pabrėžia D. Bukantaitė.
MO muziejaus idėją palaiko ilgamečio aukojimo portalo aukok.lt vadovė Indrė Vareikytė.
„Fizinių asmenų parama yra itin svarbus resursas NVO sektoriui ir gyventojų paramos įpročių skatinimui. IT proceso patobulinimai, matant jų ilgalaikę įtaką, atrodo kaip vertę kurianti ir tvari technologinė investicija“, – sako I. Vareikytė.
Mecenatas ir M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas Marius Čiuželis sako, kad 1,2 proc. GPM paramos neišnaudojimas primena gatvėje pamestus pinigus ir toks patobulinimas „padėtų atsirasti ten, kur jiems ir skirta“.
„Dar 2019 metais VMI LRT „Panoramai“ teigė, kad per tuos metus gyventojai jokiai organizacijai neskyrė apie 20 mln. eurų. Tai – itin ženkli suma, todėl toks vieno prisijungimo langelio principas yra būtina higienos sąlyga norint, jog Lietuvoje gyventojų skiriama parama NVO didėtų“, – sako Marius Čiuželis.
VU neliečiamojo kapitalo fondo direktorius Justinas Noreika sako, kad paramos sėkmę ir dydį skaitmeninėje aplinkoje itin stipriai lemia greita, patogi ir lengvai pastebima paramos lėšų skyrimo aplinka. Anot jo, VMI čia galėtų sukurti tikrą proveržį.
„VU fondas, kaip ir daugelis kitų paramos organizacijų, savo svetainėje siūlo paramą skirti vos kelių mygtukų paspaudimu. Būtų itin tikslinga, jei panašiu principu, labai aiškiai ir suprantamai apie galimybę skirti 1,2 proc. GPM paramą būtų informuojami ir VMI sistemoje pajamas deklaruojantys gyventojai. Didelė dalis žmonių šio tipo paramos neskiria, nes apie tai nežino, pamiršta, nesusigaudo esamoje aplinkoje. Ryškiai matomas, greitas ir patogus sprendimas leistų ženkliai išauginti GPM paramą skiriančių gyventojų skaičių.
Lietuvoje jau pasiekėme institucinės brandos etapą, kai valstybės aparatas ne tik gali, bet ir turi imtis tokios lyderystės, kuri seniai matoma, pavyzdžiui, Skandinavijoje. VMI dėl keleto nesudėtingų IT sprendimų galėtų tapti labiausiai prie filantropijos proveržio Lietuvoje prisidėjusia institucija“, – sako VU fondo direktorius J. Noreika.
Tikimės, kad šis pasiūlymas bus apsvarstytas kaip kūrybiškas idėjų ir pasiūlymų dialogas mecenatystės skatinimui Lietuvoje.
