Pro V.B. prizmę: Jolanta Kyzikaitė

Jolanta Kyzikaitė pasakoja: „Vienuose sukurtuose darbuose viskas matoma pro kameros akutę. Tai susiklostė savaime – žiūrint į savo vaikų nuotraukas kompiuteryje ar bendraujant su jais vaizdo pokalbiais. Juk tai dažnas Lietuvos emigrantų tėvų ir vaikų ryšys – per skype pokalbius ar nuotraukas. Pastebėjau, kad ir kitose situacijose vis dažniau žiūriu per fotoaparato akutę – į miestą, meną, žmones.“

Vienu ar kitu būdu vaikus liečiančios temos nuolat kartojasi Kyzikaitės kūryboje. Gilintis į šiuos jautrius ir visuomenėje labiausiai manipuliuojamais klausimais (ugdymas, gydymas, grėsmės) tapytoją paskatino jos pačios aktualijos: augina du vaikus.

Žiniasklaidos skandalai, sako menininkė, nebuvo išeities tašku, tiesiog sutapo tai, kad panašiu metu tapytoja mąstė apie pedofilijos grėsmę, televizijos poveikį (kai animacinio filmuko pertraukose pasirodo skandalų besivaikančios kriminalistikos šiurpūs anonsai), nerimą dėl masiškai siaučiančių ligų.