Kas svarbiausia šiuolaikiniame ugdyme?
Vystyti svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas – kūrybiškumą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą – vienas pagrindinių šiuolaikinio ugdymo uždavinių. Tai – ir vienas esminių MO prioritetų dar iki muziejaus atidarymo.
Kokiais būdais galima apjungti formalųjį ir neformalųjį ugdymą vystant šias kompetencijas? Savo mintimis apie tai, kodėl taip svarbu skirti dėmesį vaikų emociniam intelektui, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokią švietimo ateitį mato, dalijasi MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė ir „Erudito licėjaus“ direktorius Nerijus Pačėsa.
Mokytis turi būti įdomu
„Kam man šito reikia?“ – neretai moksleivių užduodamas klausimas mokytojams pamokų metu. Dažnas atsakymas, kurį moksleiviai išgirsta, – išmokti reikia, nes laukia testas ar egzaminas, kurį reikės išlaikyti.
„Šiuolaikiniam vaikui pasakyti, kad mokytis reikia dėl egzamino – beprasmybė. Tai jų nebemotyvuoja. „Erudito licėjuje“ siekiame, kad mūsų mokiniai suvoktų, kad tai, ko mokosi, yra reikalinga gyvenime ir patirtų sužinojimo džiaugsmą. Tai mums padeda padaryti aiškūs principai, kuriais vadovaujamės: patyriminis, integruotas ugdymas, organizuojamas pagal temas, kuriame mažai vienkryptės komunikacijos ir daug įtraukimo ir tolerancijos“, – pasakoja „Erudito licėjaus“ direktorius Nerijus Pačėsa.
Pasak MO vadovės Mildos, muziejus taip pat yra vieta, kurioje galime ateiti, pažinti ir mokytis visą gyvenimą.
„Norime, kad mokytojai matytų muziejų kaip erdvę, kurioje gali kalbėtis su vaikais apie tai, kas jiems svarbu. Mūsų edukacijos formuojamos pagal tai, ko kiekvienam žmogui, gyvenančiam XXI amžiuje, gali prireikti. Pavyzdžiui, pradinukai MO edukacijose mokosi pažinti jausmus, suprasti, kokie jie. 5–8 klasių moksleiviams edukacijos skirtos konfliktams spręsti ir patyčių problemai nagrinėti, o 10-os klasės ir vyresni moksleiviai per meną nagrinėja, kaip išlikti savimi ir priklausyti grupei, kas šios amžiaus grupės vaikams yra itin svarbu“, – sako Milda Ivanauskienė.
Ko reikia, kad vaikas augtų laimingas?
Vienas iš pamatinių tėvų norų yra, kad vaikas augtų laimingu žmogumi ir būtų psichologiškai gebantis susidoroti su iškilusiais sunkumais. Kodėl viskas, kas susiję su neformaliu ugdymu, neretai teikia daugiau džiaugsmo nei mokymasis mokykloje?
Pasak „Erudito licėjaus“ direktoriaus Nerijaus Pačėsos, taip yra todėl, kad neformaliame ugdyme nėra vertinimo, pažymių ir baimės padaryti klaidą.
„Neformaliame ugdyme tavęs niekas nevertina, tu gali piešti taip, kaip tau išeina, kalbėti apie paveikslą taip, kaip tu jį matai. Visur su vertinimu, tiek formaliu, tiek visuomeniniu, sukeliame stresą, o jis yra nelaimės priežastis. Dėl to mes jaučiamės nelaimingi, nes bijome, kad mus vertins. Mes turime perkelti tuos elementus iš neformaliojo ugdymo, kurie teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą tuo, ką darai, į formalų ugdymą. Tai mes ir stengiamės daryti „Erudito licėjuje“, – teigia Nerijus Pačėsa.
Praėjusiais metais atliktas visuomenės pasitenkinimo kultūra tyrimas atskleidė, kad vaikai, turėję kultūrinių patirčių, augdami išgyvena didesnį pasitenkinimo savimi ir prasmingumo jausmą bei geba geriau integruotis visuomenėje. „Pandemija parodė, kad tie žmonės, kurie turi platesnių interesų, tą laiką, kada buvome namuose, rado kaip lengviau praleisti ir išgyventi su kultūra. To ir linkiu ir mokytojams, ir tėvams – kultūrinių patirčių, kurios veda į prasmingesnį gyvenimą“, – sako MO vadovė Milda.
Kviečiame išgirsti visą pokalbį
Pašnekovus kalbina MO edukatorė Evelina Jokštė.
Taip pat norime priminti, kad užmegzti ryšį su savo jausmais ir emocijomis bei patyrinėti meno kūrinius unikalioje erdvėje kviečiame parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Skaičiuojame paskutines savaites – paroda veiks tik iki lapkričio 7 dienos. Tad linkime patirti ir vaikams, ir ne vaikams!
Pirmas žingsnis – bilietas kišenėje. O jei į parodą keliausite su šeima, rekomenduojame įsigyti šeimos bilietą:
