Viktorina: Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski

Didžiosios MO parodos „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski” patyrimą papildėme smalsumą žadinančia ir atidumą skatinančia forma – kviečiame žaisti viktoriną.

Klausimai laukia įvairūs: sužinosi apie trijų parodoje eksponuotų žymių Lenkijos pokario menininkų – Alinos Szapocznikow, Andrzejaus Wróblewskio ir Andrzejaus Wajdos – išskirtines gyvenimo detales, kūrybos bruožus bei vertybes, kokiomis technikomis jie kūrė ir kokiais simboliais kalba savo darbuose. Tikimės, po šios viktorinos tiek parodą, tiek joje eksponuojamus kūrinius pamatysi ir atrasi dar kitaip!

Viktoriną sudaro 10 klausimų. Naujas klausimas atsiras atsakius į prieš tai buvusį.

O viktorinos pabaigoje galėsi plačiau susipažinti su joje naudotais meno kūriniais, sužinoti daugiau apie autorius bei jų likimus.

Sėkmės!

Didžioji paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski”

Vienas parodos menininkų – tapytojas Andrzejus Wróblewskis – gimė 1927 m. Vilniuje. Kūrybos kelią taip pat pradėjo Vilniuje: čia sukūrė pirmuosius medžio raižinius, o būdamas paauglys karo metais tapo laisvuoju klausytoju Vilniaus dailės akademijoje. Vėliau menininkui teko persikelti į Lenkiją, kur pradėjo studijuoti dailės istoriją ir tapybą. Po kelių metų menininkas įkūrė neformalią „Savišvietos grupę”. Ar žinai, kuris žymus Lenkijos kūrėjas taip pat buvo tos grupės narys ir artimas Wróblewskio bičiulis?

Žydų kilmės lenkų skulptorė Alina Szapocznikow gimė žydų gydytojų šeimoje 1926 metais. Mokėsi Šv. Jadvygos gimnazijoje Lenkijos miestelyje Pabianice. Ar esi girdėjęs, kuo ši gimnazija buvo išskirtinė?

XX a. 7-ajame dešimtmetyje Alina Szapocznikow pradėjo eksperimentuoti su naujomis skulptūros technikomis, naudodama asambliažo techniką, plastinį cementą, vėliau – poliesterį ir toksišką poliuretaną. Kūryboje vis daugiau dėmesio skyrė žmogaus laikinumo, kūno trapumo, irimo, ligos temoms. Ar žinai, kodėl šios temos sustiprėjo menininkės kūriniuose?

1955 metais įvyko pirmoji Andrzejaus Wajdos filmo premjera. Koks buvo pirmojo jo filmo pavadinimas? Vienoje šio filmo scenų galima atpažinti ir į MO muziejuje esantį panašų architektūrinį elementą – spiralinius laiptus. Gal ši užuomina tau padės rasti atsakymą?

Darbai, dėl kurių Andrzejus Wróblewskis iškart po mirties įėjo į istoriją, buvo 8-ių drobių serija „Sušaudymai“. Joje, kaip baisiausiame sapne, vyrai, persuktais, sulaužytais kūnais, pasitinka savo likimą. Kuris iš pateiktų atsakymo variantų apie šią kūrinių seriją yra neteisingas?

Adrzejus Wajda savo kūryboje nebijojo analizuoti svarbių temų, jo filmai universalūs ir suprantami visiems: jie apie realų gyvenimą, rimtas problemas ir tikrus iššūkius. Koks motyvas, kaip savotiška priešprieša gyvenimo skriaudoms ir sunkumams, vienija šio režisieriaus filmus „Karta“, „Viskas parduodama“ ir „Didžioji savaitė“?

Alina Szapocznikow tyrinėjo savo kūną skausmingai stebėdama jame vykstančius pokyčius, vešinčias ligas. Dailininkė permąstė tradicinės skulptūros sampratą kurdama kūno liejinius ir suteikdama jiems simbolines reikšmes. Įdomu tai, kad skulptorės teigimu, tik vienas jos kūrinys yra tikrasis autoportretas. Kaip manai, kuris?

Andrzejaus Wróblewskio paveiksluose „Sušaudymai“ perteikiamas nacių vykdytų egzekucijų siaubas, o štai nedidelis guašu tapytas jo kūrinys „Muziejus“ – kupinas klausimų. Jame du vyriškiai žvelgia į išdarinėtas žmonių kūno dalis tarsi į muziejines vertybes. Nors paveikslai ir atrodo labai skirtingi, galbūt įžvelgi, kas juos gali sieti?

Herbariumu dažniausiai vadinamas išdžiovintų augalų, atitinkamai paruoštų ilgiau išlaikyti savo formą, rinkinys. Tačiau cikle „Herbariumas“ Alina Szapocznikow suspaudė visai ne gėles. Ar žinai, ką?

Andrzejaus Wróblewskio paveikslas „Mėlynasis šoferis“ iš pirmo žvilgsnio atrodo artimas socialistiniam realizmui. Jame vaizduojamas plačiapetis darbininkas, fiziniu darbu pelnantis kasdienę duoną. Vis dėlto kūrinyje slypi daugiau įdomių detalių. Kaip manai, kuris iš pateiktų atsakymo variantų yra teisingas?