Andrzej Wróblewski. Tarp gyvenimo ir mirties
Dailininko Andrzej Wróblewski ryšys su Vilniumi ir jo reikšmė XX a. antrosios pusės Lenkijos menui buvo viena pagrindinių priežasčių MO muziejuje surengti parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“. Lenkijoje apie šį menininką susidomėta ne taip seniai, o Lietuvoje apie Wróblewskį žinoma labai mažai, nors jis gimė, augo ir savo kūrybinį kelią pradėjo Vilniuje. Kviečiame susipažinti su 5 svarbiausiais A. Wróblewskio gyvenimo ir kūrybos metodais ir iki liepos 18 dienos gyvai pamatyti jo darbus MO muziejuje.
Šio tinklaraščio įrašo pabaigoje taip pat rasite MO muziejaus kuratorės Gabrielės Radzevičiūtės pasakojimą apie dailininką Andrzej Wróblewskį. Įdomaus!
1. Pripažinimo sulaukė nutapęs 8-ių drobių seriją „Sušaudymai“
Pagrindinė kūrinių serijos tema – nacių vykdyti karo nusikaltimai prieš Lenkijos civilius. Būtent dėl šių kūrinių ir dėl savo unikalaus žvilgsnio į istorinės atminties tematiką Andrzej Wróblewskis įėjo į Lenkijos meno istoriją ir yra laikomas bene vienu svarbiausių pokario Lenkijos dailininkų.
Žymiame serijos kūrinyje „Siurrealistinis sušaudymas” galima įžvelgti išskirtinę ir savitą kritinio realizmo stilistiką, kuri tikrai neatitiko tuometinio socialistinio realizmo kanono. Wróblewskis savo kūriniuose beveik niekada nevaizdavo egzekutoriaus ar paties budelio, tad būtent toks kūnų defragmentavimas, persukimas, deformavimas žiūrovą priartina prie aukų, priverčia mus pačius būti budeliais, aukomis, o gal tiesiog praeiviais, kurie stebėjo šiuos įvykius, vykstančius karo metais.
2. Svarbus darbų motyvas – mėlyna spalva
Mėlynos figūros Andrzejaus kūriniuose vaizduoja mirusiuosius, mėlyna – atšalusio kūno spalva. Tai – vienas labiausiai atpažįstamų motyvų menininko kūryboje. Įdomu pastebėti, jog darbe „Sušaudymas su žyde“, priešingai nei kituose, šio motyvo nematome. Tai – darbas, kurį menininkas bandė nutapyti socialistinio realizmo stiliumi, norėdamas būti palankiai priimtas visuomenėje.
Taip pat tai buvo vienintelis darbas, eksponuojamas parodoje Wróblewskiui esant gyvam. Studentų parodoje Poznanėje kūrinys buvo sugadintas – po parodos peiliu buvo išpjauta moters žydės figūra. Nors menininkui pavyko paveikslą sutaisyti, po šio incidento Andrzejus daugiau niekada nebeeksponavo šių kūrinių.
3. Dvipusiai kūriniai ir darbai be pavadinimo
Wróblewskio dvipusiai kūriniai yra vienas įdomesnių jo kūrybos palikimų. Menininkas kitose darbų pusėse dažniausiai vaizdavo geometrines, dažnai kosmines abstrakcijas. Kadangi A. Wróblewskis mirė būdamas vos 29 metų, pats menininkas pavadinimų ar numeracijų savo kūriniams nesuteikė – tą padarė jo mama, dailininkė Krystyna Wróblewska. Taip pat mama nusprendė, kuri kūrinio pusė yra „geroji“ ir eksponuojama dažniau, o kuri – „išvirkščioji“, rodoma žymiai rečiau.
Dvipusis kūrinys, puikiai atskleidžiantis menininko ryšį su Vilniumi – darbas „Naujas automobilis“, kurį Andrzejus sukūrė remdamasis savo vaikystės Vilniuje nuotrauka. Joje dailininko tėtis pozavo prie naujo automobilio, tačiau kūrinyje vietoje tėčio veido menininkas nutapė save – tarsi kurdamas spalvingą laimingos vaikystės viziją ir kartu ilgesį, bandymą susitaikyti su tėčio mirtimi.
4. Abstrakčioji tapyba ir socialinės temos
Wróblewskis savo kūryboje apjungė figūratyviąją ir abstrakčiąją tapybą – tai atskleidžia menininko santykį ir požiūrį į meną. Dailininkas palaikė idėją, jog kūrėjas savo darbuose turi kalbėti aktualiomis socialinėmis temomis. Kartu Wróblewskis tikrai nemažai eksperimentavo ir sukūrė daug geometrinių abstrakcijų.
Viena iš jų – kūrinys „Paskendęs miestas“, kuriame matome miesto, pastatų kontūrus ir tris žuveles. Žuvų motyvas labai svarbus Wróblewskio kūryboje. Būtent šis motyvas karo metais buvo laikomas žuvusių aukų alegorija.
5. Mirties ir karo tematika
Visą gyvenimą Wróblewskis savo kūryboje buvo apsėstas karo ir mirties tematikos. Paskutiniais gyvenimo metais dalininkas keliavo po buvusią Jugoslaviją, labai susižavėjo vietine kultūra, ypač antkapių forma ir sukūrė daugybę darbų, vadinamų „Antkapiais“. Kūrinyje „Antkapis mergišiui“ matomas kiek groteskiškai antkapio viršuje pavaizduotas vyro veidas ir šalia nupjautos manekeno kojos. Wróblewskis išties nevengė žiūrėti į mirtį ir karą ironiškai.
Paskutinį jo gyvenimo ir kūrybos tarpsnį atskleidžia jo įkėdinimų serija arba „Laukiamieji“, kur jis dažniausiai vaizdavo žmones, virstančius kėdėmis. Yra žinoma, jog ši idėja dailininkui kilo iš sapno, tačiau manoma, kad Wróblewskis taip pat norėjo pavaizduoti žmones nuolankiai, tačiau pasyviai laukiančius pokyčių. Wróblewskio paveiksluose mirę žmonės amžinoje eilėje laukia gyvenimo permainos ar pabaigos.
Pamatyti A. Wróblewskio darbus – iki liepos 18 d.
Apie A. Wróblewski būtų galima kalbėti tikrai daug, o parodoje „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ turime išskirtinę progą pažvelgti į šį kūrėją per vilnietiškos tapatybės prizmę. Susidomėjimas Wróblewskiu stipriai auga visame pasaulyje, o mums surinkti iš skirtingų pasaulio kampų yra iš tiesų istorinė akimirka! Didžiojoje parodoje kviečiame apsilankyti iki liepos 18-os dienos.
MO kuratorės pasakojimas apie A. Wróblewskį
Pamatykite MO muziejaus kuratorės Gabrielės Radzevičiūtės pasakojimą apie A. Wróblewskį.
Malonaus atradimo ir iki susitikimo muziejuje!
