Žygimantas Augustinas: Kaip gyvena portretai?
Žygimantas Augustinas – vienas geriausių piešėjų Lietuvoje, taip pat pirmasis meno daktaras Lietuvoje. Menininkas remiasi akademizmo tradicijomis, jo kūrybos centre – žmogus ir jo kūnas. Tačiau jo darbuose daug manipuliavimo tuo, kaip suprantama tikrovė, keliami klausimai apie savo ir žinomų žmonių reprezentaciją. Šiems žmonėms Augustinas dažnai suteikia savo veido bruožus.
Augustino kūryboje dažnai sutiksime autorių primenančių, tačiau nesimpatiškų tipų. Menininką domina žmogaus kūno vaizdavimas – nes kūnas negali meluoti ar apsimetinėti. Todėl jam įdomu tapyti ar piešti neidealizuotus atvaizdus. Tikrus, toli nuo grožio standartų ar viešumoje priimtinų mandagaus elgesio taisyklių nutolusius žmones.
Modelių ne visada turėdavau, tai piešdavau save.
Gyvenimo būdas matomas kūnuose
Kaip teigia menotyrininkė Jurgita Ludavičienė: „Žygimantas Augustinas kūną atgręžia prieš mūsų akis kaip tikrumo garantą. Kaip kažką, kas nemeluoja ir neapsimetinėja, o jei ir bandytų, tai tapytojo akis tuoj pat demaskuotų tokius mėginimus. Kūniška patirtis man yra labai svarbi, sako Žygimantas Augustinas. Svarbi ji kaip tik dėl apčiuopiamumo ir autentiškumo“.
Kaip gyvena portretai?
Žiūrėkite pokalbį su Ž. Augustinu ir iš pirmų lūpų išgirskite, iš ko jis semiasi įkvėpimo, koks yra jo kūrybos kelias ir kaip jam įdomu stebėti žmones. Ž. Augustinas dalinasi savo mintimis apie visuotinį narcisizmą, pseudoistorizmą ir savotišką įžūlumą jo kūryboje. Menininkas yra ne tik ieškojęs objektyvių portretavimo metodų, tačiau net ir išbandęs, kiek galima meluoti portretuose.
Pokalbius su menininkais iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Man reikia įsijausti į tai, ką darau. Jei aš tapau žmogų kur nors nepatogiai stovintį ar gulintį, bandau taip atsigulti ar atsistoti tam, kad žinočiau, ką aš tapau.
