Viktorina: Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949

Mažosios MO parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ patyrimą papildome nauja, smalsumą žadinančia ir atidumą skatinančia forma – kviečiame žaisti viktoriną. Klausimai laukia įvairūs: sužinosi įdomių, o kartais ir – netikėtų, faktų apie parodoje eksponuojamų menininkų išgyvenimus ir karo patirtis, kokiais simboliais jie kalba savo darbuose ir kokias išraiškos priemones tam naudojo.

Be to, prireiks ir pastabumo bei atidumo detalėms! Tad tikimės, po šios viktorinos tiek parodą, tiek joje eksponuojamus kūrinius pamatysi ir atrasi dar kitaip.

Viktoriną sudaro 10 klausimų. Naujas klausimas atsiras atsakius į prieš tai buvusį.

O viktorinos pabaigoje galėsi plačiau susipažinti su joje naudotais meno kūriniais, sužinoti daugiau apie parodą ir ją papildančius kontekstus.

Sėkmės!

Mažoji paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“

Geriau nesipainioti po kojomis šiai karingo žvilgsnio gražuolei. Jai pamojus kruvina skepeta, atslenka mirtis. Šią seną vilnietišką legendą užrašė Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“ (1834). Pasakojama, kad ši nuožmi veikėja pasirodo artėjant didelėms nelaimėms. Todėl nenuostabu, kad karo akivaizdoje ją prisiminė ir šiame vario raižinyje pavaizdavo ir dailininkas Jerzy’s Hoppenas. Kaip manai, kaip vadinama šios legendos veikėja?

Šis spalvotas Michało Roubos medžio raižinys vadinasi „Vilniaus vaizdas nuo Pohuliankos“ (1935). Iki 1941 m. Pohulianka buvo vadinta viena gatvė Vilniaus centre. Įsižiūrėk į kūrinį ir pabandyk atspėti, kaip dabar vadinama ši gatvė, iš kurios perspektyvos užsifiksuotas toks vaizdas?

Šioje parodoje buvo planuota eksponuoti Liudomiro Slendzinskio kūrinį „Devocionalijų pardavėja“ (1940), tačiau dėl pandemijos kūrinys į muziejų visgi neatvyko. Dėl to buvo nuspręsta nufilmuoti pokalbį su parodos kuratore Giedre Jankevičiūte apie šio kūrinio istoriją, kuri pristatoma ekrane mažojoje salėje. O kas yra devocionalijos – ką pardavinėja kūrinyje vaizduojama moteris?

Dabar šis žmogus geriausiai žinomas kaip dailės istorikas, veikalo „Dingęs Vilnius“ autorius. Tačiau karjerą jis pradėjo kaip dailininkas, o šioje parodoje galima pamatyti daugiau nei 10 jo kūrinių. Kas jis?

Gete dailininkės Rozos Suckever pieštas mirusio muzikos mokytojo, chorvedžio, kompozitoriaus Jokūbo Geršteino portretas tapo bendruomenės gyvenimo įvykiu. Dailės kūrinys leido suvokti pavaizduoto įvykio ir asmens išskirtinumą, sureikšmino, sutaurino kasdienybę. Mirusiojo portretą dailininkė sukūrė minint „Šlošim“, kuris vyko 1942 m. spalio 27 dieną. Ar žinai, kas vadinama „Šlošim“ ir kokiam laikotarpiui įamžinti skirtas šis R. Suckever kūrinys?

Samuelis Bakas paveiksle „Tapatumo ženklas“ (2007) perteikia žiaurius holokausto laikus. Jame berniukas stovi prie sienos iškėlęs rankas. Nors ir nematome, žinant kontekstą, galime numanyti, kas vyksta už paveikslo ribų. Baisiausia, kad šis kūrinys nėra vien dailininko vaizduotės vaisius. Kaip manai, kuris teiginys apie šį paveikslą yra teisingas?

Įsižiūrėk į Ludomiro Sleńdzińskio paveikslą „Oratorija (Vilnius)“ (1944) ir pabandyk atspėti, kuris šiandien Vilniuje tebestovintis gotikinis statinys yra pavaizduotas šiame kūrinyje?

Kaip su Lietuva susijęs vienas žymiausių XX a. Lenkijos menininkų Andrzejus Wroblewskis, kurio darbai šiuo metu eksponuojami abiejose MO muziejaus parodose? Mažojoje salėje gali pamatyti ir šį A. Wroblewskio grafikos darbą „Memento mori, (Kaukolė)“ (1944).

A. Wroblewskis kūryboje pateikė išskirtinį požiūrį į karo, mirties, istorinę atminties tematiką. Didelę įtaką jo kūrybai padarė siurrealizmas, abstrakčioji dailė. O kaip buvo sužinota, kad šis menininkas buvo priimtas į Vilniaus dailės akademiją ir dailės studijas pradėjo būtent Vilniuje?

Dailininkė Lili Paškauskaitė susilietuvino pavardę pradėjusi studijuoti LSSR Valstybiniame dailės institute. Prieš tai jos pavardė buvo Paszkowska-Weckowicz. Kas ją paskatino taip pasielgti?