Viktorina: Tylaus kalbėjimo metodai

Naujos parodos MO hole Rūta Spelskytė: „Tylaus kalbėjimo metodai“ patyrimą nieko nelaukdami norėjome papildyti nauja, smalsumą žadinančia ir pastabumą skatinančia forma – kviečiame apie šią parodą spręsti viktoriną! Klausimai laukia labai įvairūs: teks prisiminti ir šiek tiek istorijos, ir įdėmiau įsižiūrėti, ir paskaičiuoti. Tikimės, po šios viktorinos Rūtos kūrinius pamatysi ir atrasi dar kitaip!

Viktoriną sudaro 10 klausimų. Naujas klausimas atsiras atsakius į prieš tai buvusį.

O viktorinos pabaigoje galėsi plačiau susipažinti su joje naudotais kūriniais bei sužinoti daugiau apie jų autorę Rūtą Spelskytę.

Sėkmės!

Beje, jei parodoje dar nespėjai apsilankyti – nieko tokio, atrasti teisingus atsakymus tai tikrai nesutrukdys. Tačiau labai kviečiame parodą patirti ir pamatyti muziejuje gyvai!

Rūta Spelskytė: „Tylaus kalbėjimo metodai“

Šiame kūrinyje autorė Rūta Spelskytė sausa adata išraižė pievą, užfiksuotą specifinėje vietoje Švedijoje. Ši atvira erdvė yra skirta saugoti ir išlaikyti gyvą augalų kolekciją, auginti juos mokslinių tyrimų ar mokymo tikslais, puoselėti specializuotų augalų kolekcijas ir pan. Tačiau šioje žalioje erdvėje lankytis bei ją apžiūrėti gali ir lankytojai, ne tik mokslininkai ar tyrėjai. Kur lankėsi kūrinio autorė?

Miestas, XX a. viduryje buvęs ketvirtas pagal dydį JAV, dabar dėl ekonominio nuosmukio vadinamas miestu vaiduokliu. Kokiame JAV uostamiestyje yra Rūtos Spelskytės kūrinyje įamžintas teatras, jei šis miestas yra įsikūręs prie upės tuo pačiu pavadinimu? Beje, nuo upės pavadinimo kilo ir miesto vardas.

Antrojo pasaulinio karo metais veikė koncentracijos ir naikinimo stovyklos, kuriose buvo negailestingai žudomi žmonės. Mėginant nuslėpti nusikaltimo mastą, aukų kūnai buvo deginami. Tokio žmonių naikinimo fabriko simboliu tapo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos stovykla. Kaip ji vadinama?

Neramusis Europos kraštas, kuriame persipina kalbos, religijos, kultūros. Tai šalis, kurioje nuaidėjęs šūvis įžiebė Pirmąjį pasaulinį karą, o XX a. 10-ajame dešimtmetyje išgyveno genocidą – Serebrenicos žudynes. Kokia tai šalis?

Kai XVIII a. pabaigoje amerikiečiai kovojo Nepriklausomybės karą, jiems padėjo prancūzų kariuomenė. O Antrojo pasaulinio karo metu amerikiečių kariai kartu su britais kovojo vaduojant Prancūziją. Ši, iki tol nematyto dydžio karinė operacija, prasidėjusi Šiaurės Prancūzijoje (Normandijoje), vadinama:

XIX a. miestuose sparčiai augo gyventojų skaičius, dėl miesto plėtros ir naujų higienos reikalavimų kardinaliai pasikeitė šimtmečius gyvavusios tradicijos. Laikui bėgant, miestuose susiformavo erdvės be tiesioginės paskirties, netikėtai tapusios turistų traukos objektais ir miestiečių pasivaikščiojimų vieta. Tai buvo:

Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvę sąjungininkai (Vokietija ir Sovietų Sąjunga) karą baigė kaip priešai. Vokietija pralaimėjo, o Sovietų Sąjunga triumfavo, priskirdama sau pasaulio išvaduotojos titulą. Ant sutarties, paskatinusios Antrojo pasaulinio karo pradžią – dviejų politikų parašai. „Kaltė“ vienoda, tačiau tik vienas iš pasirašiusiųjų buvo nubaustas mirties bausme. Kuris?

Įsižiūrėk į kūrinį ir atspėk, kokie gyvuliai ganosi pievelėje Bosnijoje, įamžintoje šiame Rūtos Spelskytės grafikos darbe?

1945 m. rugpjūčio 6 d. atominį ginklą, pavadintą „Mažylio“ vardu, JAV numetė ant Hirosimos. Po trijų dienų, rugpjūčio 9-ąją, įvyko dar viena didžiulė nelaimė – JAV atominė bomba, pavadinimu „Dručkis“, buvo numesta ant kito Japonijos uostamiesčio. Šis miestas, kuris pradžioje net nebuvo taikiniu, per vieną akimirką buvo sunaikintas, o dėl įvykusios tragedijos tapo vienu žinomiausių pasaulyje. Koks kitas Japonijos miestas buvo suniokotas atominiu ginklu?

Gerai įsižiūrėk į fotografiją ir suskaičiuok, į kiek dalių – kvadratų – padalytas Rūtos Spelskytės kūrinys „Monblanas. Tunelyje per jį 1999 m. kovo 24 d. kilo gaisras, trukęs 56 valandas ir nusinešęs keliasdešimt gyvybių“?