Eugenijus Laurinaitis: „Meilė paremta ne jausmais, o kasdieniu darbu“
Kuo skiriasi meilė nuo įsimylėjimo? Nuo ko prasideda meilė ir kokie yra jos etapai? Apie santykius, tarpusavio ryšį ir svarbiausia – meilę sau – svarsto psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir analizuoja MO muziejaus didžiosios parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“ pagrindinį keliamą klausimą.
Meilė yra vienintelis kelias iš kančios. Kito nėra.
„Ši MO muziejaus paroda yra ne apie meilę. Ši paroda yra apie žmogaus vietą pasaulyje. Parodos pavadinimas yra ne apie tai, ką ji rodo, o ko ji nerodo. O ji nerodo kelio iš kančios, kaip būtų galima iš jos išeiti. Meilė šia prasme yra vienintelis kelias iš kančios. Kito nėra“, – savo mintimis apie MO muziejaus parodą dalinasi profesorius Eugenijus Laurinaitis.
Taigi kas yra meilė ir kaip ją pasiekti?
Pirmiausia – atskirti įsimylėjimą nuo meilės
E. Laurinaitis teigia, jog meilė turi dvi skirtingas formas.
Pirmąją meilės formą profesorius apibūdina kaip įsimylėjimą: „Jis užpuola žmogų ir net nespėjus atsipeikėti, žmogus jau serga. Tai – įsimylėjimas. Tai kaip infekcinė liga, kurios metu pasikeičia realybės suvokimas“.
Pasak E. Laurinaičio, įsimylėjimas praeina per maždaug 3–6 mėnesius. „Per tą laiką mes pasveikstam. Ir tada yra šansas, kad gali ateiti meilė“, – teigia profesorius.
Tik po įsimylėjimo etapo pagaliau galima suprasti, jog tai yra tas žmogus, su kuriuo norima nugyventi savo gyvenimą. E. Laurinaitis priduria, kad meilės etapas yra labai sunkus, nes tada suvokiama, kad meilei reikia dviejų žmonių, kad meilė neparemta tik jausmais, ji – paremta kasdieniu darbu.
„Mes turime kiekvieną rytą atsibusti ir pasakyti sau, kad aš myliu šį žmogų, su kuriuo gyvenu. Ir tai reiškia, kad man reikės su kai kuriais jo bruožais susitaikyti, man reikės kažkiek pačiam pasikeisti. Bet taip pat man reikės jam parodyti, kur yra raudonos linijos, iki kurių priėjus, jau reikės pasikeisti. Ir taip bus visą likusį gyvenimą“, – pasakoja profesorius.
Meilei reikia dviejų žmonių, meilė neparemta tik jausmais, ji – paremta kasdieniu darbu.
Kodėl sunku mylėti?
„Meilė yra santykis. Ir būtent todėl yra labai sunku mylėti. Santykis yra pastovus darbas ieškant ryšio vienam su kitu ir tariantis, kas bus ar nebus, kas pavyks ar nepavyks. Šį darbą darant, visada rezultatas bus kompromisas“, – teigia E. Laurinaitis.
O tiesiai į klausimą, kodėl sunku mylėti, profesorius atsako paprastai: „Todėl, kad mylint reikia keistis pačiam. O keisti save yra sunkiausia. Mes visi turime tik vieną žmogų, kurį galime pakeisti – patys save“.
Mylint reikia keistis pačiam. O keisti save yra sunkiausia. Mes visi turime tik vieną žmogų, kurį galime pakeisti – patys save.
Pradėti – nuo meilės sau
Analizuodamas įvairias meilės formas, prof. E. Laurinaitis priduria, kad tik tada, kai žmogus myli save, jis žino, ką reiškia mylėti kitą.
„Meilė – tai ryšys, santykis. Santykis ir su savo vidinėmis dalimis, kurios skiriasi, nesusitaria. Bet ir tarp jų turi būti ryšys. Mes visi turime ieškoti kompromiso. Kito kelio nėra. Su savo vidinėmis dalimis, kurios skiriasi, nesusitaria, kurios turi skirtingų norų, idėjų, svajonių, iliuzijų turi būti ryšys.“
E. Laurinaitis taip pat priduria, kad nuo meilės sau, kuri yra pati sunkiausia, mums, lietuviams, gali prasidėti meilė kitiems.
Daugiau apie savęs ir kito priėmimą – MO muziejaus parodoje
Daugiau apie meilę kitiems, jų priėmimą, balanso paieškas ir pasirinkimus tarp gėrio ir blogio – MO muziejaus didžiojoje parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“. Tai itin kinematografiška užsienio menininkų Saskia Boddeke ir Peter Greenaway specialiai MO muziejui kurta paroda, analizuojanti pagrindinį klausimą „kodėl taip sunku mylėti?“ ir kviečianti atsakymo į jį ieškoti kiekvieną lankytoją.
Pokalbis su profesoriu E. Laurinaičiu
xxxx
