MO pristato ambicingiausią parodą
Lankytojams pristatome didžiąją parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“. Iš praėjusio rudens į šių metų pavasarį perkeltoje parodoje eksponuojama trijų garsių menininkų ir žymių Lenkijos pokario kūrėjų kūryba. Tai – kino režisierius Andrzejus Wajda (1926–2016), skulptorė Alina Szapocznikow (1926–1973) ir tapytojas Andrzejus Wróblewskis (1927–1957).
Paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ kol kas yra sudėtingiausias ir ambicingiausias MO muziejaus projektas, įtraukiantis 25 tarptautinius muziejus, galerijas ir privačias kolekcijas. Apie 120 kūrinių į šią parodą atkeliavo net iš 5 valstybių.
Ambicingiausias MO projektas
„Labai didžiuojamės ir džiaugiamės šia paroda. Pristatysime iškilius menininkus, kurių kūrinius gauti ir pamatyti vienoje vietoje – tikrai neeilinė galimybė. Už tai, kad galime Lietuvos visuomenei pristatyti šią parodą, esame dėkingi daugeliui žmonių“, – sako Milda, MO muziejaus direktorė.
Anot MO direktorės, ši tarptautinė paroda būtų neįmanoma be tarptautinių partnerių ir tarptautinio bendradarbiavimo. Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje.
„Ši paroda yra dar vienas instituto projektas, pristatantis žymiausių Lenkijos pokario menininkų darbus. Praėjusiais metais Andrzejaus Wróblewskio darbai buvo pristatyti parodoje „Laukiamasis“ Slovėnijos Moderna galerijoje. Šį kartą Lietuvoje MO muziejaus parodoje pristatomi trys žymūs pokario menininkai ir visi parodos lankytojai galės sužinoti, kaip panaši menininkų patirtis buvo interpretuojama tapyboje, kine, skulptūroje“, – sako Adomo Mickevičiaus instituto direktoriaus pavaduotoja Barbara Krzeska.
Parodoje eksponuojami menininkai yra garsūs visame pasaulyje. A. Szapocznikow darbai ir kūryba pristatyta MoMA muziejuje Niujorke ar Pompidou centre Paryžiuje. A. Wajda yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp kurių ir „Oskaras“ už viso gyvenimo pasiekimus. O A. Wróblewskis yra itin vertinamas dailininkas Lenkijoje, gimęs ir užaugęs Vilniuje.
Parodą kuruoja žymi, legenda tapusi Lenkijos meno kritikė ir istorikė Anda Rottenberg. Buvusi Lenkijos nacionalinės galerijos „Zachęta“ vadovė, ne vienos knygos autorė, „Vogue Polska“ žurnalo kultūros skilties redaktorė A. Rottenberg taip pat yra aktyvi pilietinių iniciatyvų dalyvė. Ji prisijungė ir prie šiuo metu vykstančių masinių protestų už moterų teises Lenkijoje.
Sunkus amžius – karas ir paauglystė
Parodoje pristatomi menininkai gimė panašiu metu, anksti neteko tėvų ir savo paauglystės metu tapo karo nusikaltimų liudininkais. Šie įvykiai ir trauminės patirtys paliko ypatingą žymę jų gyvenime ir kūryboje. Menininkus taip pat papildomai veikė pokario politika ir ideologija, kurią primetė komunistinis režimas ir šitaip bent keturis dešimtmečius slopino Lenkijos kolektyvinę atmintį.
Parodos kuratorė A. Rottenberg parodoje atskleidžia, kaip tie patys simboliai ir metaforos atsikartoja šių trijų menininkų kūryboje – tapyboje, kine, skulptūroje. Lankytojams pristatomoje parodoje atskleidžiama, kaip teigia kuratorė, „karo užkrėsta“ menininkų kūryba.
„Parodoje ne tik naujai interpretuojami gerai žinomi kūriniai ir filmai, bet taip pat atskleidžiama, kas sieja atrinktus darbus, sukurtus trijų menininkų, apsėstų karo ir mirties. Paauglystė pati savaime neretai suvokiama kaip trauminis amžius. Šis laikotarpis gali paveikti visą gyvenimo eigą. O jei dar tenka išgyventi vieno iš tėvų mirtį, patirti sunkiai pakeliamą karo kasdienybę, kurioje stinga dorovingumo ir padorumo, – ištinka „karinis brendimo amžiaus sindromas“, pažymėtas išskirtinės stigmos“, – sako A. Rottenberg, parodos kuratorė.
Parodos pavadinimas „Sunkus amžius“ pasiskolintas iš Alinos Szapocznikow 1956 m. skulptūros, įvaizdinančios paauglės figūrą. „Sunkus amžius“ tampa nuoroda tiek į sunkų ir tragišką istorinį laiką, tiek į vieną svarbiausių ir sudėtingiausių žmogaus brendimo laikotarpių – paauglystę.
Istorinė akimirka – į Vilnių grįžta A. Wróblewskis
A. Wróblewskio istorija Lenkijoje įprastai pradedama nuo 1945-ųjų metų, nors savo kūrybos kelią jis pradėjo Vilniuje. Dailininkas gimė Vilniaus Stepono Batoro universiteto teisės profesoriaus Bronislawo Wróblewskio ir dailininkės Krystynos Wróblewskos šeimoje. Iki pilnametystės jis gyveno Vilniuje ir čia pradėjo savo kūrybos kelią. Būdamas paauglys, karo metais A. Wróblewskis tapo Vilniaus dailės akademijos laisvuoju klausytoju. Deja, karas sugriovė šeimos gyvenimą. Mirė tėvas, o karo pabaigoje Andrzejus su motina ir broliu buvo priversti palikti Vilnių ir repatrijuoti į Lenkiją.
„Viena iš svarbių priežasčių eksponuoti šią parodą buvo ir suvokimas, kiek mažai Lietuvoje už siauro profesionalų rato ribų yra žinoma apie A. Wróblewskį – garsų Lenkijos menininką, gimusį ir užaugusį Vilniuje. Kiek nedaug žinoma apie jo istoriją ir kūrybą Lietuvoje ir kaip vis dar yra nepatogu kalbėti apie Vilniaus istoriją Antrojo pasaulinio karo metų sūkuryje”, – priduria M. Ivanauskienė.
Parodoje pristatomi menininkai
Alina Szapocznikow – lenkų skulptorė, išgyvenusi Holokaustą. Ji radikaliai permąstė skulptūrą – kūryboje pasitelkė poliuretaną, poliesterį, skirtingas hibridines medžiagas. Kūryboje ji apmąstė mirties, ligos, laikinumo, moters tapatybės temas, jas perteikdama savo kūno dalių liejiniais, virstančiais įvairiais buitiniais objektais (lempomis, peleninėmis, pagalvėmis ir kt.). Menininkė žavėjosi siurrealizmo, naujojo realizmo ir popmeno idėjomis. Szapocznikow kūryba pristatyta MoMA muziejuje (Niujorkas), WIELS šiuolaikinio meno centre (Briuselis), Pompidou centre (Paryžius) ir kt.
Andrzejus Wróblewskis gimė ir augo Vilniuje, žymios dailininkės Krystynos Wróblewskos ir Stepono Batoro universiteto profesoriaus Bronisławo Wróblewskio šeimoje. A. Wróblewskis laikomas vienu ryškiausiu Lenkijos pokario menininku. Dailininkas kūryboje pateikė išskirtinį požiūrį į karo, mirties, istorinę atminties tematiką. Didelę įtaką jo kūrybai padarė siurrealizmas, abstrakčioji dailė.
Andrzejus Wajda yra vienas ryškiausių kino režisierių pasaulyje, žinomas kaip filmų „Kanalas“ (1957), „Pelenai ir deimantas“ (1958) ir „Katynė“ (2007) autorius. Sudėtinga Lenkijos istorinė tematika, karo siaubas, ideologinė priespauda ir žmogaus moralinis apsisprendimas – pagrindinės jo filmų temos. Wajdos filmai yra pelnę „Auksinę palmės šakelę“, Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“ ir daugelį kitų apdovanojimų, už visą savo kūrybą režisierius yra gavęs Europos kino akademijos apdovanojimą bei „Oskarą“ už viso gyvenimo pasiekimus.
Parodos komanda
Kuratorė – Anda Rottenberg
Kuratorės komanda: Gabrielė Radzevičiūtė, Magdalena Komornicka, Julian Klonowski ir Ieva Stasevičiūtė
Architektai – jojko+nawrocki architekci
Grafinis dizainas – Klimaitė Klimaitė
Parodą įrengė – Dominykas Šavelis.
Paroda iš dalies finansuojama Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos tarptautinės kultūrinės programos lėšomis, pagal daugiametę 2017–2022 m programą NIEPODLEGŁA, kurią koordinuoja Adomo Mickevičiaus institutas.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
