20 Lietuvos meno istorijų. Birutė Žilytė

Birutė Žilytė – grafikė, vaikų knygų iliustratorė, įkvėpimo kūrybai besisėmusi net iš savo baimių.

Birutė Žilytė (g. 1930) pradėjo kurti atšilimo pradžioje, kai dailininkai ieškojo būdų nutolti nuo socialistinio realizmo. Žilytė, skirtingai nei jos kolegos grafikai, iš liaudies meno perėmė ne tik stilizuotą jo formą, bet ir mistinius, šiurpius lietuviškų pasakų siužetus. Stiprias veikėjas našlaitėlę Sigutę ir Eglę žalčių karalienę ji vaizduoja kaip iš kito pasaulio atėjusias šmėklas. Įsižiūrėkite, koks išbalęs Sigutės veidas, koks rūstus Eglės žvilgsnis!

Birutė Žilytė
Eglė. Kraujo puta, 1965, Linoraižinys, 60 × 49 cm, MO muziejaus kolekcija

Nenustebkite ir vėlesnėje Žilytės kūryboje aptikę žiaurių scenų. Dailininkė pasakoja, kad įkvėpimo kūrybai semdavosi iš savo baimių. Tačiau jas vaizdavo itin elegantišku stiliumi, kuris susiformavo veikiamas siurrealizmo, poparto, net optinio meno krypčių.

Vakarų meno įtaka ryškiausiai pastebima Aldonos Liobytės knygos „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ iliustracijose. Pirmą kartą knyga išleista 1970 m. leidyklos „Vaga“, tiražas ne kartą kartotas, o 2019 m. naujai išleista R. Paknio leidyklos. Tie, kas vaikystėje turėjo galimybę paskaityti ar pavartyti šią knygą, prisimena tuomet gąsdinusius vaizdus: nukapotas galvas, skrajojančias pražuvusių mergelių sielas.

Birutė Žilytė
Iliustracijos Aldonos Liobytės knygai „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (Vilnius: Vaga, 1970)

Net iš pirmo žvilgsnio nekaltos temos B. Žilytės kūryboje slepia siurrealizmui artimą menininkės mąstyseną. Cikle „Augalai“ (1973–1974) autorė vaizduoja aguonos, rožės, sinavado žiedus. Tačiau kūrinių kompozicija buvo sumanyta taip, kad žiedo skerspjūviai atrodytų lyg kraujuojančios žaizdos.

Birutė Žilytė
Augalai III. Augona, 1974
Spalvota litografija, 55 × 61 cm
MO muziejaus kolekcija

Kone ryškiausias Žilytės kūrinys – kartu su vyru dailininku Algirdu Steponavičiumi 1969–1972 m. sukurta freska Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“. Kūrinys buvo skirtas praskaidrinti mažųjų ligonių dienas, todėl freskoje pavaizduoti į fantastinį pasakų pasaulį žiūrovą perkeliantys motyvai. Juose ir Žilytės pamėgta Eglė žalčių karalienė, ir daugiagalviai slibinai bei viduramžių riteriai, ir pačios autorės sugalvoti veikėjai.

Birutė Žilytė, Algirdas Steponavičius
Sienų tapyba Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“, 1969–1972
Skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas, 2018
Spauda ant aliuminio kompozito plokštės, 230 × 1872 cm

Įspūdingo dydžio darbas, užėmęs net 110 kvadratinių metrų plotą, buvo suskirstytas į atskirus fragmentus, kurių kiekviename pasakojama atskira istorija. Bėgant metams freskoje atsirado pažeidimų, kai kur išbyrėjo tinko sluoksnis. 2015 m. kūrinys įrašytas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, tačiau restauracija kol kas nevykdoma. 2018 m. „Vilniaus galerija“ ir pati autorė freską atkūrė skaitmeniniu būdu. Jos fragmentą galima apžiūrėti MO muziejaus bistro.

Žilytės kūryba išskirtinė dėl gebėjimo lietuvių tautosakos temas perteikti modernia forma.