Indrė Kavaliauskaitė: „Matyti, kaip vaikai patiria ir supranta meną, yra savotiška dovana“
Norint geriau pažinti vienas kitą, kartais tereikia kartu stabtelėti prie meno kūrinio – skirti laiko įsižiūrėti ir apie jį pasikalbėti. MO muziejaus edukacijose vaikai ir suaugusieji kviečiami sustoti prie meno kūrinio ir leistis į atvirą dialogą, kuriame svarbiausia – ne teisingi atsakymai, o klausimai, atradimai bei nuoširdus noras dalintis. Tokie pokalbiai, nereikalaujantys jokių išankstinių žinių, greta kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdo emocinį intelektą, gebėjimą pažinti save bei kitą.
Renginių ir televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė su vaikais Marija ir Aleksandru – dažni MO muziejaus lankytojai, parodose kartais apsilankantys net po kelis kartus. Tuo tarpu MO edukacijų metodais grįsta patirtis parodoje „Iš vidaus“, surengta drauge su žurnalu „Žmonės“, šeimai tapo dar nebandytu nuotykiu, o čia pat – ir trumpu pabėgimu iš greito miesto tempo į savęs bei kito pažinimą.
„Gyvenant didmiestyje, bėgant ir lekiant su krūva atsakomybių, rutinos, buities bei įtampos, apsilankymas meno muziejuje atneša ramybę ir tampa pauze, skirta pabuvimui su savimi. O čia pat matyti, kaip vaikai patiria ir supranta meną, yra savotiška dovana“, – šypsosi I. Kavaliauskaitė.
Vedami MO muziejaus edukatorės, Indrė, Marija ir Aleksandras į meno kūrinius žiūrėjo kitaip, nei įprasta – dalindamiesi, ką kiekvienas juose įžvelgia, kurdami menininkų darbams naujus pavadinimus ar ieškodami juose savo emocijų.
Marija ir Aleksandras pasakojo nustebę, kad muziejuje galima ne tik žiūrėti į meną, bet ir jį patirti. „Ko gero, tiek vaikams, tiek daugybei suaugusiųjų gali būti nauja, kad čia galime būti meno dalimi, kalbėtis apie tai, kaip jį suprantame, ar net kurti naujas prasmes“, – atžaloms antrina I. Kavaliauskaitė.
Apsilankymas MO muziejaus edukacijoje visiems trims tapo dar viena proga pasikalbėti apie emocijas bei jausmus, ypatingą dėmesį skiriant sudėtingesnėms baimės, liūdesio bei pykčio temomis. I. Kavaliauskaitei su atžalomis tokie pokalbiai – svarbi kasdienybės dalis ir savotiškas bendrystės ritualas: nė viena šeimos diena nepraeina nepasikalbėjus apie tai, ką gero ar blogo vaikai tądien pamatė, išgirdo ir aplankė.
Vis dėlto, kaip pabrėžia I. Kavaliauskaitė, tėvams svarbu ne tik patiems kalbėtis su vaikais, bet ir įdėmiai klausytis, kaip savo nuomone jie dalinasi paklausti kitų suaugusiųjų, pavyzdžiui, MO edukatorės.
„Kartais dėl laiko stokos ar kitų priežasčių jau būname sugalvoję, ką savo vaikams norėtume įdiegti, ir savąsias mintis įdedame vaikams į jų galvą, jų dieną, jų sprendimus. Po patirties MO edukacijoje norisi sau ir kitiems patarti – dažniau leiskime vaikams kalbėti ir išgirskime, ką jie nori pasakyti, o ne primeskime savo idėjas“, – atvirauja žymi mama.
Pasak jos, tam svarbu skirti kiek įmanoma daugiau kokybiško laiko, o kalbantis dėmesį telkti į ne tik į veiksmus, bet ir į jausmus: „Būtina neužgožti emocijų, apie jas daug kalbėti tiek namuose, tiek atėjus į muziejų, su meno kūrinių pagalba. Tikiu, kad tai gali tapti receptu artimesniam bei kokybiškesniam tarpusavio ryšiui“.
