20 Lietuvos meno istorijų. Nomeda ir Gediminas Urbonai
Fenomenas – poroje
Šiuolaikiniam menui būdinga jungti skirtingas disciplinas, trinti jų ribas. Šis fenomenas taip pat būdingas vienai ryškiausių lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų porai – Nomedai (g. 1968) ir Gediminui (1966 m.) Urbonams.
Menininkų karjeras jie pradėjo grafikos ir skulptūros srityse, o nuo 1997-ųjų ėmėsi kurti drauge. Urbonų veikloje svarbią vietą užima kultūros vadyba, politinis aktyvizmas bei gamtos mokslai, kurie paverčiami meniniais projektais. Jie buvo vieni pagrindinių nepriklausomos galerijos „Jutempus“, įkurtos buvusiuose geležinkeliečių rūmuose – „Kablyje“ – kūrėjų. Taip pat Urbonai rengė LRT kanale rodytą kultūros laidų seriją „tvvv. Plotas“.
Pro-testo laboratorija (2005)
Urbonai aktyviai dalyvavo protestuose prieš „Lietuvos“ kino teatro, viešosios erdvės, naikinimą ir privatizavimą. 2005 m. protestuodami prieš uždaryto „Lietuvos“ kino teatro erdvės komercializaciją jie įsteigė „Pro-testo laboratoriją“, organizavo filmų peržiūras, performansus, diskusijas, dirbtuves. Menininkai dokumentavo šiuos veiksmus ir protesto archyvą eksponavo parodose.
Nuotrauka
Nomeda ir Gediminas Urbonai,
Projektas Pro-testo laboratorija Gvandžu bienalėje Korėjoje, 2006
Nuotrauka iš autorių archyvo
Villa Lituania (2007)
Politiniu pareiškimu virto jų projektas „Villa Lituania“, 2007-aisiais pristatytas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kur buvo įvertintas specialiuoju komisijos paminėjimu. „Villa Lituania“ vadinamas pastatas Romoje, kuriame tarpukariu veikė Lietuvos ambasada Italijoje. Po Lietuvos okupacijos sovietai jame įkūrė savo atstovybę. Tačiau po 1990-ųjų vila nebuvo grąžinta Lietuvai.
Nepavykus deryboms su Rusijos ambasada, N. ir G. Urbonai sumanė Venecijoje surengti meninę provokaciją – suorganizavo tarptautines balandžių varžybas „Villa Lituania“ taurei laimėti. Balandžiai, kaip taikos simbolis, turėjo nuskristi iš Venecijos į Romą ir nutūpti faktiškai paskutinėje okupuotoje Lietuvos teritorijoje – „Villa Lituania“ sode.
Projekto „Villa Lituania“ rekonstrukcija eksponuota MO muziejuje 2019 metais. Tačiau vis dar galima susipažinti su projekto metu sukurtais videofilmais, kuriuose N. ir G. Urbonai kalbino ambasadoje „Villa Lituania“ vaikystėje gyvenusį diplomatą Kazį Lozoraitį, taip pat pasakoja Vilniuje, šalia televizijos bokšto balandžius auginančio Vytauto istoriją ir jo išgyvenimus per Sausio 13-ąją ir kitas istorijas.
Nuotraukos
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Villa Lituania, 2007
Instaliacija
MO muziejaus kolekcija
Nuotraukų autorius Rytis Šeškaitis
Pelkių paviljonas (2017)
Pastarąjį dešimtmetį N. ir G. Urbonai dirba su gyvomis medžiagomis, domisi žmogaus sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis, būdais. Menininkai tyrinėjo specialios rūšies grybų pritaikymo buityje bei gamyboje galimybes. 2017 m. jie dalyvavo Venecijos architektūros bienalėje, kurioje pristatė projektą „Pelkių paviljonas“, nagrinėjantį ekologinę krizę ir ateities perspektyvas, dirbtinio intelekto gyvavimą be žmogaus įsikišimo.
Nuotrauka
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection
Pelkių intelektas, 2018
Mišri technika
Autorių nuosavybė
Nuotraukos autorius Kęstutis Stoškus
Aktualias temas nagrinėjantys N. ir G. Urbonų darbai eksponuojami ir vertinami visame pasaulyje. Menininkai yra dalyvavę ne tik prestižinėse Venecijos šiuolaikinio meno ir architektūros bienalėse, bet ir San Paulo, Berlyno, Maskvos, Lijono, Gvandžu bienalėse ir trienalėse, „Manifesta“ ir „Documenta“ parodose.
Vaizdo pasakojimas apie Nomedą ir Gediminą Urbonus
