MO muziejaus mecenatai: MO sulaužė tradicinę muziejaus sampratą
Kasmet MO muziejus viešai pristato praėjusių metų veiklos ataskaitą. 2023–ieji muziejui buvo svarbių įvertinimų laikas: MO tapo pirmuoju mokytojų kvalifikaciją tobulinti galinčiu meno muziejumi bei buvo pripažintas vienu iš penkių geriausių meno muziejų Europoje. Metai pažymėjo ir pirmą apvalią muziejaus sukaktį – atšvęstas penktasis gimtadienis. Mintimis apie įsimintiniausius MO penkmečio įvykius ir muziejaus socialinį poveikį dalijasi ilgamečiai muziejaus mecenatai.
Visuomenės požiūrį pakeitęs muziejus
2018 metais duris atvėręs MO – pirmasis tokio masto privatus meno muziejus – tapo didžiulį pokytį įtvirtinusiu kultūros reiškiniu. Penkeri veiklos metai ne tik patvirtino meno muziejaus aktualumą visuomenei, bet ir pakeitė tokios institucijos vertinimą Lietuvoje.
„Po MO atidarymo sulaukėme komentarų, kad į Lietuvos kultūros pasaulį įsiveržėme kaip meteoritas, parodėme naują požiūrį į meno institucijos dialogą su auditorija. Per penkerius metus pavyko pasiekti, kad šis kitoniškumas taptų nuoseklia ir užtikrinta lyderyste. MO veikla tapo įrodymu, kad visuomenėje, kupinoje prieštaravimų ir susiskaldymo, muziejus gali tapti jungiančia diskusijos erdve, kurioje galime gvildenti sudėtingus, ne visuomet patogius, tačiau gyvybiškai svarbius klausimus“, – sako MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Tam, kad muziejus gali tapti atvira erdve diskusijoms, pritaria ir muziejaus mecenatas AB „Akola Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas.
„Esame pripratę galvoti, kad muziejus – tai erdvė meno kūriniams, o MO pirmiausia matau kaip erdvę žmonėms, jų susibūrimams. MO sulaužo tradicinę muziejaus sampratą. Jis pats – tarsi nuolatinis performansas, aktyviai įtraukiantis publiką. MO kuria ir edukuoja savo bendruomenę, girdi, kas svarbu visuomenei. Nežinau, ar būtent tokia buvo steigėjų vizija, bet tai, ką matome dabar, nuteikia labai optimistiškai“, – svarsto D. Zubas.
MO muziejaus didysis mecenatas prof. Arvydas Janulaitis akcentuoja muziejaus kolekcijos svarbą ir kūrybišką muziejaus veiklą.
„Danguolės ir Viktoro Butkų dovana Lietuvai – toks muziejus, kokio iki tol Lietuvoje nematėme. Dalis MO kolekcijos kūrinių – ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtas menas, kuriems tuo metu kelias į Lietuvos muziejus buvo uždarytas. Muziejaus steigėjai, vedini patriotinių paskatų, išgelbėjo to laikotarpio Lietuvos dailės aukso fondą nuo nekontroliuojamo pasklidimo ne visada susekamais adresais, tuo pačiu parodydami pavyzdį muziejininkystės tradicijoms Lietuvoje. Ties tuo nebuvo sustota. Muziejaus nuolat pasipildanti kolekcija ir aktyvi bei kūrybiška įvairiapusė veikla leido MO muziejui pasiekti tarptautinį lygį kuriame jis yra dabar“, – sako prof. Arvydas Janulaitis, „Ateities biomedicinos fondo“ įkūrėjas.
Parodos, tapusios reikšmingais įvykiais
Pasak muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, per savo veiklos metus MO muziejus ryškiausiai buvo matomas dėl parodų, tapusių reikšmingais įvykiais, kuriuose per penkerius metus sudalyvavo net apie 0,7 mln. lankytojų.
„Tikime, kad pritraukti tiek lankytojų sugebėjome todėl, kad keliamos temos ir klausimai parodose rezonavo su šiandieninio žmogaus gyvenimu. Tai – vienas iš svarbiausių muziejaus tikslų: mes kviečiame visuomenę atsigręžti į svarbias temas, permąstyti jas per savo patirtis, galiausiai – leistis į atvirą dialogą“, – pasakoja M. Ivanauskienė.
Iki šiol MO muziejus pristatė 9 didžiąsias ir 13 mažųjų parodų, greta jų – ne tik parodų salėse, tačiau ir kitose muziejaus erdvėse buvo įsikūrę įvairūs projektai ir instaliacijos. Įsimintiniausių MO parodų įspūdžiais dalijasi MO mecenatai.
Pasak MO mecenato, profesoriaus, LMA akademiko, „Northway“ įmonių grupės įsteigėjo Vlado Bumelio, per penkerius metus muziejuje vyko daugybė įsimintinų iniciatyvų ir renginių, tačiau visų svarbiausia buvo pirmoji muziejaus paroda „Visas menas apie mus“.
„Ši paroda tapo reikšminga ne tik dėl savo turinio – ji buvo ir simbolinis MO veiklos startas. Tai buvo manifestas, kuris nustatė MO muziejaus toną ir misiją, skatinantį kiekvieną lankytoją atrasti meną kaip gyvenimo ir savęs pažinimo dalį“, – teigia prof. Vladas Bumelis.
Labiausiai įsiminusiomis MO parodomis dalijasi ir muziejaus globėjas, advokatų kontoros COBALT Lietuvoje vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus.
„Teminės parodos, tokios, kaip „Rūšių atsidarimas. 90–ųjų DNR“ ir „Vilniaus pokeris“, atskleidžia mūsų neseną praeitį, pasakoja mūsų vaikams, iš kur mes atsiradome – tai labai svarbu. Taip pat įsiminė MO kelionės po Lietuvą ir tarptautiniai projektai – parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ bei „Sunkus amžius“.
Džiugu, kad MO augina visus: kuria kokybišką turinį žiūrovams, suteikia galimybes kūrėjams ir partneriauja su institucijomis. Laimi visi“, – sako dr. Irmantas Norkus.
Švietimo ir kultūros sintezė
Per penkerius metus MO edukacinėse veiklose apsilankė ir sąlytį su menu patyrė apie 70 tūkst. vaikų. Kultūrinė edukacija MO muziejui taip pat tapo vienu svarbiausių variklių ženkliai plečiant prieinamumą, neapsiribojant muziejaus sienomis, su MO parodų fragmentais ir edukacijomis keliaujant po visą Lietuvą.
Švietimo veiklos svarbą jau 2019 metais pastebėjo įmonė „Baltisches Haus“, kuri tapo ilgamete MO edukacijų veiklos rėmėja.
„Džiaugiamės, kad per tuos metus MO švietimo ir neformalaus ugdymo veikla taip išsiplėtė – apie 5 000 Lietuvos mokytojų naudojasi naujomis edukacijų metodikomis ir beveik 15 000 vaikų dalyvauja MO edukacijose kasmet. Tokie pasiekimai rodo, kad mūsų socialinė investicija yra vertinga ir daro reikšmingą pokytį švietimo srityje“, – sako „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis.
Muziejaus edukacinių veiklų svarbą pabrėžia ir muziejaus mecenatas Arūnas Šlenys, „Naresta“ valdybos pirmininkas.
„Mano akimis, į „MO keliauja“ iniciatyvą telpa labai daug – nuo galimybės muziejų pristatyti įvairių Lietuvos miestelių gyventojams iki tvarumo idėjos, kai parodos panaudojamos pakartotinai. MO yra vieta, kurioje susitinka švietimas, inovacijos, kūryba ir kultūra, mokslas bei, žinoma, menas. Laikausi idėjos, jog, sutelkdama visa tai vienoje vietoje, MO bendruomenė kuria visuomenės gerovę – ugdo, transformuoja bei augina“, – sako Arūnas Šlenys.
Nuoseklus darbas su švietimo bendruomene praėjusiais metais pasiekė naują lygmenį – MO muziejus tapo pirmuoju meno muziejumi Lietuvoje, kuriam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suteikė akreditaciją vykdyti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą.
MO turi dar daugiau ambicingų planų ir kitam penkmečiui, švietimo, edukacijos, meno ir kultūros lyderystės srityse. Norint augti ir tobulėti, mecenatų lojalumas bei palaikymas išliks kritiškai svarbus.
Socialinis pokytis ir mecenatystės tradicijos
Iš privačios iniciatyvos prasidėjęs muziejus per penkerius metus išaugo į organizaciją, šiuo metu laikomą kultūros organizacijų verslumo pavyzdžiu.
Pasak muziejaus vystymo vadovo Mindaugo Morkūno, tikimasi, kad tai kuria ir didesnį pasitikėjimą, kokį pokytį gali sukurti tinkama strateginė kultūros vadyba. Jis taip pat prideda, kad MO turi ir daugiau ambicijų ateičiai, kurių galimybės priklausys tik nuo palaikymo.
„Kaip ir daugelio sėkmingai lankomų tarptautinių muziejų, MO bilietų pajamos sudaro tik apie 20–30 proc. biudžeto, todėl parama ir mecenatystė visada liks svarbi. Tikimės, jog vos per kelis metus sugebėjome parodyti, kad gaunamą paramą mokame naudoti efektyviam ir reikšmingam socialiniam pokyčiu sukurti. Tačiau MO turi dar daugiau ambicingų planų ir kitam penkmečiui, švietimo, edukacijos, meno ir kultūros lyderystės srityse. Norint augti ir tobulėti, mecenatų lojalumas bei palaikymas išliks kritiškai svarbus“, – teigia M. Morkūnas.
Siekdamas atvirumo su visomis savo bendruomenėmis MO muziejus kasmet išleidžia viešai skelbiamą metų veiklos ataskaitą. Joje nuosekliai ir vizualiai apžvelgiamos surengtos parodos, kultūrinės edukacijos projektai bei kitos muziejaus veiklos.
