Naujoje MO parodoje – medijų meno istoriją pakeitę kūriniai
Spalio 10 dieną pristatyta naujoji MO muziejaus paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ (kuratoriai – Marius Armonas, Jurij Dobriakov, Eglė Rindzevičiūtė ir Philipp Ziegler). Apie žmogaus ir technologijų santykį mąstyti parodoje kviečia daugiau nei 40-ies Lietuvos ir užsienio menininkų darbai.
Tarp jų – pasaulinės reikšmės medijų meno kūriniai iš ZKM | Meno ir medijų centro Karlsrūhėje kolekcijos: nuo videomeno tėvu vadinamo Nam June Paik instaliacijos, įspūdingos apimties Kate Crawford ir Vladan Joler meninio-mokslinio kūrinio iki Lietuvoje puikiai pažįstamų vardų – Pakui Hardware, Emilijos Škarnulytės ir kitų.
Paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ pirmą kartą Lietuvoje pristato istorinės svarbos kūrinius iš vienos didžiausių pasaulyje medijų meno kolekcijų, priklausančios ZKM Meno ir medijų centrui Karlsrūhėje. MO muziejaus spaudos konferencijoje dalyvavęs ZKM direktorius Alistair Hudson pabrėžė, kad tokios partnerystės ypač svarbios šiais laikais, kai turime veikti ne mažiau tinkliškai, nei viską persmelkusios technologijos.
„Muziejai imasi naujo vaidmens ir lieka vienomis iš nedaugelio viešųjų erdvių, kuriose gali vykti pokalbis apie kultūrą plačiąja prasme. Šiandien turime iš naujo sukalibruoti savo mąstymą, kad galėtume veikti kitaip; pasaulyje, kuriame vienoje pusėje dominuoja technologijų magnatai, o kitoje – Kinija ir Rusija bei tai, ką jos primeta, kažkur per vidurį atsiranda erdvė kurti kitokį kelią. Būtent čia vis dar yra vietos žmogiškosios kultūros susibūrimo erdvėms, kurios, įtraukdamos ir technologijas, gali parodyti kitokį gyvenimo modelį – tokį, kuris būtų skirtas visiems“, – svarstė Alistair Hudson.
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė taip pat akcentavo muziejaus vaidmenį suteikiant galimybę kritiškai reflektuoti žmogaus bei visuomenės santykį su technologijomis.
„Vykstant branduolinio ginklavimosi lygio varžyboms dėl dirbtinio intelekto vystymo, o patiems vystytojams kalbant apie žmonijos išnykimo grėsmę, parodos tema yra ypač savalaikė. Viešojoje erdvėje konkuruojant skirtingoms ar net radikalioms nuomonėms, mes kviečiame atsitraukti į saugią erdvę ir pamatyti technologijas iš platesnės perspektyvos,“ – spaudos konferencijos metu kalbėjo M. Ivanauskienė.
Paroda – apie tai, iš ko šiandien susideda realybė
Nors parodoje „Ar tai tikra?“ per meno kūrinius pažvelgiama ir į naujausias technologijas – dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją, robotiką, biotechnologijas, – joje ne mažiau svarbią vietą užima darbai, sukurti prieš du ar daugiau dešimtmečių, o taip pat – tapybos, skulptūros kūriniai, piešiniai. Medijų įvairovė leidžia klausti, ką laikome technologija, ir pažvelgti į ją platesniame istoriniame kontekste. Galima pastebėti ir tai, kaip nuolatiniai skaitmeninių vaizdų ir informacijos srautai, žaidimų, interneto estetika keičia tradicinėmis medijomis kuriamų vaizdų temas ir raišką.
Parodoje eksponuojami per 40-ies autorių darbai, daugelis kurių sukurti po 1990-ųjų. Tačiau tai nėra chronologinė paroda, skirta apžvelgti meno ir technologijų istoriją – kaip pažymi menotyrininkas, MO muziejaus kuratorius Marius Armonas, parodos struktūra panardina į skirtingus kontekstus bei temas, sąveikaujančius tarpusavyje.
„Lankytojai pastebės daug tinkliško mąstymo: kaip skirtingos sistemos, mokslo formos, meno kūriniai sąveikauja tarpusavyje, kaip siejasi klimato kaita ir karo technologijos? Ar mašinos gali mąstyti be mūsų, o mes – be mašinų? Kokias priemones naudojame, kad suprastume, kaip veikia pasaulis, ir ką su tuo supratimu darome?“, – svarsto M. Armonas.
Išvengti moralizavimo ar kategoriškų pozicijų – viena svarbiausių parodos užduočių. Vienoje salėje susitinka ir kritinis žvilgsnis į technologijas, ir žaismingi, netikėti eksperimentai, o kuratorių komanda sako siekę pasiūlyti nepoliarizuojantį žvilgsnį į dažnai tarp kraštutinumų balansuojančią technologijų temą.
„Daug kūrinių, eksponuojamų šioje parodoje, rodo, kad informacinės, automatizuotos technologijos gali tapti demokratijos ir horizontalesnio bendravimo įrankiu. Kita vertus, jos paremia karinę industriją, dronų ar sekimo technologijas, taigi, turi ir savo tamsiąją pusę.
Svarbiausia, tikimės, kad paroda paskatins lankytoją įvertinti labai įvairius technologijų aspektus ir pajusti, kad visi esame pilnateisiai gyvenimo technologijų visuomenėje ekspertai. Kad galėtume kelti klausimus apie technologijas ir apie jas diskutuoti, nebūtina turėti tiksliųjų mokslų ar inžinerijos diplomą“, – sako parodos kuratorė, kultūros, sociologijos, mokslo ir technologijų tyrėja dr. Eglė Rindzevičiūtė.
Medijų meno šedevrai susitinka su Lietuvos menininkų kūryba
Lankytojai parodoje „Ar tai tikra?“ sutiks ir Lietuvos kūrėjų darbų, ir medijų meno šedevrais laikomų garsiausių šiuolaikinių menininkų kūrinių iš ZKM | Meno ir medijų centro Karlsrūhėje kolekcijos. Tarp jų – videomeno tėvu vadinamo Nam June Paik kūrinys „Interneto svajonė“, sudarytas iš 52–iejų monitorių.
Monumentalioje 1994-aisiais sukurtoje instaliacijoje atsispindi vizionieriška menininko idėja apie pasaulinį komunikacijos tinklą, kurį jis įsivaizdavo dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje, gerokai prieš internetui tampant mūsų kasdienybės dalimi. Monitoriuose greitai besikeičiantys vaizdai kuria pulsuojantį vaizdų koliažą iš žmonių, spalvų ir įvairių medijų fragmentų – jie perteikia tiek skaitmeninio amžiaus žavesį, tiek perteklinę juslių stimuliaciją.
Į MO muziejų atkeliavo ir šiemet Niujorko Modernaus meno muziejuje (MoMA) taip pat eksponuotas įspūdingų matmenų kūrinys-žemėlapis „Skaičiuojant imperijas“, kelerius metus trukusio mokslinio tyrimo metu sudėliotas akademikų ir menininkų Kate Crawford bei Vladan Joler. Detaliai sukonstruota diagrama leidžia tyrinėti, kaip nuo 1500-ųjų pasaulyje vystėsi komunikacijos, skaičiavimo ir kontrolės struktūros.
Tarp istorinių darbų – instaliacija „A-Volve“, sukurta interaktyvaus meno pradininkų Christos Sommerer ir Laurent Mignonneau. Akvariumą primenantis 1994-ųjų metų kūrinys – virtuali interaktyvi aplinka, kurioje plūduriuoja daugybė dirbtinių organizmų. Šiuos lankytojai gali sukurti būtybę tiesiog nupiešdami ją pirštu ekrane.
Į dialogą su ZKM kolekcijos kūriniais leidžiasi lietuvių menininkų kūriniai. Greta puikiai žinomų šalies meno vardų – Emilijos Škarnulytės, Žilvino Kempino, Julijono Urbono, Pakui Hardware ir kitų – parodoje galima išvysti ir savo profesinį kelią tik pradedančių skirtingų sričių kūrėjų darbus.
„Džiaugiamės, kad parodoje sutinkami ne tik didieji vardai, gerai žinomi medijų meno, mokslo ir technologijų lauke, bet ir nemažai kylančių menininkų, kurių dalis dar studijuoja arba neseniai baigė Vilniaus dailės akademiją ar kitas meno institucijas.
Tai – dviguba nauda: viena vertus, vienoje vietoje galime matyti stiprius meno kūrinius iš skirtingų laikotarpių bei kontekstų, stebėti, kokie ryšiai tarp jų susiformuoja. O čia pat kylantys menininkai turi progą suprasti – nepaisant to, kad dar visai neseniai pradėjo šią kūrybinę praktiką, jie jau veikia labai profesionaliai ir idėjiškai stipriai“, – dalinasi parodos kuratorius J. Dobriakovas.
