Ilgąjį savaitgalį – paskutinė proga pamatyti parodą „Žemyn triušio urvu“
Lapkričio 3 d. – paskutinė diena MO pamatyti mažąją parodą „Žemyn triušio urvu“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkių kūrinius pristatanti paroda nagrinėja pastaraisiais metais populiariojoje kultūroje vis matomesnes ezoterines praktikas ir dvasingumo apraiškas, kurios neretai pinasi su sąmokslo teorijomis ar net tarnauja vartotojiškumo skatinimui.
Baltijos šalių kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) kuruojamoje parodoje – mistiška atmosfera ir dešimt skirtingų kartų menininkių iš Baltijos šalių, kurios į dvasingumą, neopagonybę ar įvairias savipagalbos praktikas žvelgia tiek palaikančiu, tiek kritišku žvilgsniu.
Kuratorių komandos atspirties tašku tapo JAV sociologų pasiūlytas „konspiritualumo“ arba konspiracinio dvasingumo terminas, jungiantis dvasingumą ir sąmokslo teorijas. Prieš daugiau kaip dešimtmetį viešojoje erdvėje atsiradęs terminas apibūdino kylančius judėjimus, kurie savo prigimtimi jungė pozityvias, holistines Naujojo amžiaus (angl. New Age) idėjas ir negatyvius, dažnai kraštutinei politinei dešinei priskiriamus įsitikinimus apie slaptą pasaulio tvarką.
Toks paradoksalus iš pažiūros skirtingų idėjų susijungimas tapo itin gajus COVID-19 pandemijos metu. Anot kuratorių, konspiracinio dvasingumo terminas suaktualėjo nagrinėjant tuo metu visuomenėje kilusį nerimą ir jo nulemtus pokyčius: pavyzdžiui, kai tam tikri žmonės tapo aštriais skiepų oponentais, nors prieš tai pasižymėjo progresyviomis pažiūromis.
„Įvairios dvasinės praktikos, kurios pastaraisiais metais aktyviai skverbiasi į masinę kultūrą, suteikia vilties išspręsti sudėtingas gyvenimo problemas, kurių šiuolaikinis pasaulis tikrai nestokoja. Visgi esama nemažai pavyzdžių, kaip žmonės, iš pradžių patraukti sveikatingumo praktikų, tokių kaip joga, meditacija ar kiti savipagalbos metodai, galiausiai pasineria į sąmokslo teorijų naratyvus“, – pastebi parodos kuratorės.
Anot „Žemyn triušio urvu“ komandos, ši tendencija atspindi platesnius kultūrinius pokyčius, kuriuose taip pat sutinkamas skeptiškas požiūris į valdžią ir mokslą, alternatyvaus mąstymo paieškos.
Parodoje eksponuojami kūriniai nesiūlo vienareikšmiško požiūrio į aptariamas tendencijas – dalis jų į gamtiškąjį, dvasinį pasaulį, ezoterines praktikas siūlo žvelgti kaip į prieglobstį nuo sunkumų, kiti, priešingai, koncentruojasi į aštresnę socialinę kritiką, iškeldami probleminius tokių judėjimų aspektus, pavyzdžiui, glaudų ryšį su vartojimo skatinimu ar kitomis žalingomis tendencijomis.
Paroda „Žemyn triušio urvu“ veikia iki lapkričio 3 dienos.
