Žemyn triušio urvu

Parodoje „Žemyn triušio urvu“ pristatant Baltijos šalių menininkų kūrinius gilinamasi į pagonybės, dvasingumo ir sąmokslo teorijų reiškinius. Paroda siūlo į pagonybę ir dvasingumą pažvelgti kaip į romantizuotą istorinį prieglobstį, o čia pat – atkreipti dėmesį į jo kismą šiais laikais, dvasingumui vis dažniau įgaunant konspiracinių bei komercinių elementų.

Parodoje eksponuojami nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų sukurti kūriniai atskleidžia skirtingų kartų ryšį ir tai, kaip skirtingų laikmečių socialiniame bei politiniame kontekste menininkų įgytos patirtys reikštos ir tebereiškiamos per eskapizmo, įgalinimo bei konspiritualumo – arba konspiracinio dvasingumo – prizmes.

__

Parodos erdvėje gali būti filmuojama arba fotografuojama. Medžiaga bus naudojama MO muziejaus komunikacijoje.

Dauguma mūsų giliai širdyje norime jausti darną ir vienovę su gamta, tačiau sykiu bandome suprasti sudėtingas politines bei socialines jėgas, formuojančias mūsų gyvenimą. Kaip parodė pandemija ir kiti pastarojo meto globalūs procesai, sugrįžimo į gamtą idėja neretai naudojama kraštutinių dešiniųjų politinių pažiūrų kuriamuose naratyvuose, formuojant alternatyvias pasaulėžiūras ar net sąmokslo teorijas. Be to, pastaraisiais metais vis populiarėja neopagonybė – tiek įsiskverbdama į masinę kultūrą, tiek susipindama su konspiraciniais įsitikinimais.  

Tokia idėjų sandūra – palanki terpė pranašystėms ir pažadams, kuriamiems šarlatanų, dvasinės gerovės specialistų ar socialinėse medijose veikiančių guru. Paradoksalu, kad įvairios savipagalbos technikos, žadančios sugrįžimą į „natūralią“ tvarką, išnaudojamos korporacinės kultūros, skatinančios toksišką produktyvumą ir besaikį vartojimą. Kaip vienu žodžiu įvardinti tai, kas taip prieštaringa?

Paroda „Žemyn triušio urvu“ supažindina su konspiritualumo (angl. conspirituality) – arba konspiracinio dvasingumo – reiškiniu, įžodintu sociologų Charlotte Ward ir David Voas. Ši sąvoka nurodo į pastaraisiais metais sparčiai plintantį, daugiausiai internetinį judėjimą, kurstomą nusivylimo politinėmis sistemomis ir augančio susidomėjimo alternatyviu gyvenimo būdu. Konspiritualumas grįstas dviem pamatinėmis idėjomis: tikėjimu, jog esama slaptos visuomenę kontroliuojančios grupės, ir tariamu žmogaus sąmonės – ar vadinamuoju paradigmos – pokyčiu. Sąmokslo teorijas ir ezoterines pažiūras čia vienija bendra ašis – siekis atskleisti slepiamas tiesas ir įgyti slaptų žinių.

„Žemyn triušio urvu“ pristatomi kūriniai plėtoja konspiritualumo, savasties paieškų, pagonybės idėjų atgimimo ir krikščionybės sąveiką. Šis santykis parodoje atskleidžiamas per daugiabriaunį menininkų žvilgsnį: nuo kritiško iki, priešingai, palankaus ir palaikančio.

Kuratorės
Roots to Routes: Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska, Merilin Talumaa

Architektė
Sigita Šimkūnaitė

Koordinatorė
Agnė Kuprytė

Grafikos dizainerė
Gailė Pranckūnaitė

Parodą įrengė
Dominykas Šavelis

Līga Spunde (g. 1990), Anastasia Sosunova (g. 1993), Viktorija Daniliauskaitė (g. 1951), Darja Popolitova (g. 1989), Aistė Ramūnaitė (g. 1957), Vita Zaman (g. 1976), Katrīna Neiburga (g. 1978), Laura Põld (g. 1984), Nijolė Valadkevičiūtė (1944–2020), Gertrūda Gilytė (g. 1992)