Šventė, kurios nepamirši. Dalijasi MO lankytojai
„Šventė, kurios nepamirši – kokia ji?“ – to klausėme savo kolegų, draugų, muziejaus lankytojų ir sekėjų, ruošdamiesi naujai fotografijos parodai „Permainų šventė“ (kurios, beje, laukti liko visai nedaug – rugsėjis jau netrukus!). Gimtadieniai, protestai, vakarėliai, mitingai, vestuvės, festivaliai, valstybinės sukaktys. Švenčių būna įvairių, o kurios jų mus suformavo?
Kvietę siųsti šventes įamžinančias nuotraukas ir jas lydinčias istorijas, smalsavome norėdami sužinoti, koks platus gali būti mus keičiančių švenčių spektras.
Taigi kokių istorijų sulaukėme? Dalijamės keliomis iš jų.*
Fotografo apdovanojimas – proga didelei šventei
Šventės – nebūtinai tik asmeninės. Juk netgi ir tos šventės, kuriose didžiausias dėmesys yra skiriamas kitiems, mus keičia ir formuoja, tiesa? Viena tokių yra ir parodos „Permainų šventė“ kuratoriaus Tomo Pabedinsko šventė, kurios jis negali pamiršti. Ką jis pats apie tai pasakoja?
„Seniausiame ir, ko gero, svarbiausiame Europoje fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“, vykstančiame Arlio mieste Prancūzijoje, teko dalyvauti 2009 m. Kaip tik tais metais šiame festivalyje „Metų atradimo“ apdovanojimą pelnė Rimaldas Vikšraitis. Tai buvo šventė mažame kaime gyvenusį ir kūrusį lietuvių fotografą per vieną naktį pavertusi pasaulyje žinoma fotografijos „žvaigžde“. Kuo šis įvykis įsiminė asmeniškai man? Jis įtikino, kad fotografija tikrai gali sukurti progą didelei šventei, prasmingiems susitikimams, o kūryba gali pakeisti menininko gyvenimą“, – dalijasi T. Pabedinskas.
60 valandų šokių maratonas
Tris paras trunkantys šokių maratonai – ne tik iššūkis, bet ir įvykis, kurio nepamirši visą gyvenimą. Tikra šventė tiek sau įrodžius, kad gali, tiek ir vėliau prisimenant, kad tai įvyko. Apie vieną iš šokių maratonų pasakoja MO lankytoja Nerija.
„Druskininkuose maratonas buvo pats kiečiausias. Laurynas – iš Kauno, aš – iš Šiaulių. Susipažinome pasiimdami dalyvavimo numerį. Tris paras pašokome ir tuomet išsiskirstėme. Kaip ši šventė pakeitė mano gyvenimą? Pirmiausia, tai pamėgau S. Pollacko filmą „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“. Šis filmas padėjo man pasiekti tuo metu rekordinį šokio laiką – beveik 60 valandų. O šokių maratonas buvo egzaminas kūnui ir dvasiai, suteikęs man pasitikėjimo ir atkaklumo”, – pasakoja Nerija.
Užgavėnės – ne tik šiltesnio pavasario laukimas
Kalendorinės šventės taip pat yra tai, ko lauki ir negali pamiršti. Viena tokių – Užgavėnės, kurių istorija pasidalijo MO lankytojas Jokūbas.
„Blynai ir deganti Morė – atributai, paverčiantys Užgavėnes labai laukiama žiemos švente. Smagu prisiminti mamos keptus lietinius, kuriuose taktiškai iškandus skyles, blynas primena kaukę. Smagu prisiminti ir pačias Užgavėnėms kasmet naudotas kaukes. Uždegus žmogaus formos šiaudų, žolių ir nendrių darinį, su broliu grožėjomės ugnimi ir laukėme šiltesnio pavasario. Žiema, žiema, lauk iš kiemo”, – šiltais šventiniais prisiminimais dalijasi Jokūbas.
*Pateikdami savo nuotraukas ir tekstines istorijas, dalyviai sutinka, kad atsiųsta medžiaga gali būti naudojama būsimoje MO muziejaus parodoje, MO muziejaus interneto puslapyje, socialinių tinklų Facebook, Instagram paskyrose ar kt. kanaluose viešinant parodą. Daugiau informacijos apie duomenų tvarkymą ir teises MO muziejaus privatumo politikoje, kurią rasite čia. Pasibaigus parodai MO muziejus paviešinto turinio ir pranešimų muziejaus interneto puslapyje ir socialiniuose tinkluose, kuriuose gali būti Jūsų asmens duomenų, nepašalins.
Netikėtos ir MO komandos istorijos
Kviesdami siųsti istorijas mums ir patys pervertėme nuotraukų albumus bei pažėrėme įvairiausių švenčių istorijų. Juk ir mums, MO komandoje, smalsu sužinoti vieni kitų įsimintiniausias šventes. Be to, kaip smagu dalytis!
Kokios mūsų istorijos?
Verbų sekmadienis ir žandus kandanti žieminė kepurė, šokių kolektyvo sezono uždarymas ir pirmoji pačios susimeistrauta „nuotakos“ suknelė, 200 kilometrų piligriminis žygis per Lietuvos kaimus, pirmoji išvyka prie jūros ar šokių vakarėliai – skirtingos ir unikalios šventės, kurių mes nepamiršime.
Pamatyti MO komandos švenčių pasakojimus ir jas lydinčias nuotraukas galite štai čia:
