20 Lietuvos meno istorijų. Vladas Urbanavičius ir Ksenija Jaroševaitė

MO muziejus Meno istorijos
M muziejus | Vladas Urbanavičius

Skulptūra sovietmečiu buvo labiausiai ideologizuota dailės šaka, nes be valstybės užsakymų menininkai neturėjo techninių galimybių įgyvendinti didelių formatų sumanymų. O net ir radus įsigyti reikiamų medžiagų, didelių skulptūrų nebuvo kur laikyti. Tačiau keletas skulptorių rado išeitį.

1962 m. skulptoriui Vladui Vildžiūnui pavyko išrūpinti patalpas tuo metu nuošaliame Jeruzalės užmiestyje. Ten jis ir kiti skulptoriai įsirengė dirbtuves, kuriose patys galėjo apdirbti metalą, liedinti bronzą, tašyti akmenį. Šios dirbtuvės išlikę iki šiol, o greta jų dabar įsikūręs Jeruzalės skulptūrų sodas. Jame galima apžiūrėti Vlado Vildžiūno, Mindaugo Navako, Teodoro Valaičio, Vlado Urbanavičiaus ir kitų menininkų darbus, aplankyti Jeruzalės meno galeriją.

 

Nuo minimalistų kūrybos V. Urbanavičiaus darbas skiriasi pritaikymu konkrečiai vietai – menininkas pasakoja, kad skulptūros formą padiktavo Neries upės vingis.

MO muziejus | naujienos | krantinės arka vamzdis | MO museum | news | Quay's Arch

Jeruzalės skulptorių būriui priklauso ir menininkas Vladas Urbanavičius (g. 1951) , kuris tapo plačiai žinomas, kai Vilniuje buvo pastatytas jo kūrinys „Krantinės arka“ (2009). Miestiečiai iškart praminė skulptūrą „vamzdžiu“.

Audringos visuomenės reakcijos sulaukęs darbas artimas 7-ame dešimtmetyje Amerikoje išsivysčiusiai minimalizmo krypčiai. Jai atstovavę menininkai taip pat mėgo kurti iš industrinių elementų – surūdijusių vamzdžių ar sijų. Nuo minimalistų kūrybos V. Urbanavičiaus darbas skiriasi pritaikymu konkrečiai vietai – menininkas pasakoja, kad skulptūros formą padiktavo Neries upės vingis.

MO muziejus | naujienos | krantinės arka vamzdis | MO museum | news | Quay's Arch

Į abstrakčią meno kalbą V. Urbanavičius linko nuo pat studijų pabaigos 8-ojo dešimtmečio antroje pusėje. Tai buvo sąmoningas atkirtis viešas erdves uzurpavusioms komunizmo vadų ir herojų skulptūroms.

M muziejus | Vladas Urbanavičius

Vladas Urbanavičius
Kūgis (paminklo Vilniaus miesto įkūrimui projektas), 1989
Bronza, 30 × 85 × 30 cm
MO muziejaus kolekcija

Kitokį, tačiau ne mažiau reikšmingą pasipriešinimą sovietmečio propagandinei skulptūrai pateikė menininkė Ksenija Jaroševaitė (g. 1953). Menininkė vaizdavo nerangias, stambias ir jaukias žmonių ar gyvūnų figūras, užsiimančias nereikšmingais veiksmais. Viena jos herojė šukuojasi plaukus, kita daro mankštą, o trečia – žaidžia su kate. Po kasdienybės motyvais slėpėsi užuominos į žmogiškus jausmus – nuobodulį, įkyrias mintis. Tuomet stebino tokių įprastų, toli nuo herojų šlovinimo nutolusių temų pasirinkimas.

MO muziejus | Ksenija Jaroševaitė

Ksenija Jaroševaitė
Dovana draugui II, 1983
Bronza, 27 × 14,8 × 17 cm
MO muziejaus kolekcija

9-ajame dešimtmetyje ne vieną stebino ir faktas, kad skulptūrų autorė yra moteris. K. Jaroševaitė, kaip ir kolegos vyrai, pati liejo bronzą ir išgaudavo visus subtilius skulptūrų niuansus.

K. Jaroševaitė kuria ne tik kamerines skulptūras, bet ir darbus viešosioms erdvėms. Jos sukurtas „Katinas“ (2008) stovi Jurgos Ivanauskaitės skvere Aguonų g. Vilniuje. MO skulptūrų sode įsikūrė jos darbai „23 psalmė“ (2018) ir „Sėdinti“ (2019).

MO muziejus | Ksenija Jaroševaitė

Ksenija Jaroševaitė
23 psalmė, 2018
Granitas, 45 × 80 × 200 cm
MO muziejaus kolekcija

MO muziejus | Ksenija Jaroševaitė

Ksenija Jaroševaitė
Sėdinti, 2019
Granitas, 130 × 60 × 50 cm
MO muziejaus kolekcija

Būdama visiškai skirtinga, menininkų poros V. Urbanavičiaus ir K. Jaroševaitės kūryba įsirašė į Lietuvos dailės istoriją dėl drąsios plastinės kalbos.

 

Video pasakojimas apie Vladą Urbanavičių ir Kseniją Jaroševaitę

Generated with Avocode.fb Generated with Avocode.Path 39 Generated with Avocode.Path 40 Generated with Avocode.Group 59Rectangle 62Path 41 Generated with Avocode.Group 58Path 37Path 38 Pasidalink:
Paieška