Viktorina: Lietuva

Švęsti Lietuvą galime įvairiausiais būdais, ne tik iškeliant valstybinę vėliavą ar giedant Lietuvos Respublikos himną. Galime gražiais žodžiais, darbais ir linkėjimais, taip pat – prisimenant šalies istoriją, svarbius jos žmones, vadovus, kūrėjus. O galime ir žaisdami bei dalydamiesi atradimais su kitais!

Todėl Vasario 16-osios proga šioje MO viktorinoje kviečiame gvildenti klausimus apie Lietuvą, valstybingumą, lietuviškumą. Kaip tai atsiskleidžia vaizduojamajame mene, lietuvių autorių kūriniuose? Kokiomis skirtingomis formomis tai gali būti pavaizduota ir vis tiek mums išlikti artima, atpažįstama?

Viktoriną sudaro 12 klausimų. Naujas klausimas atsiras atsakius į prieš tai buvusį.

O viktorinos pabaigoje galėsi plačiau susipažinti su joje naudotais MO kolekcijos kūriniais, sužinoti daugiau apie autorius bei pamatyti dalį jų kūrybos ar pasiklausyti pokalbių su jais. Spausk – SUŽINOK DAUGIAU!

Švęskime!

Lietuva mene

„Pašauk ją, pašauk atsitiest / ir laisvę išskleist – kaip esmę“, – tai eilutės iš vieno žymiausių lietuvių poetų eilėraščio „1989 m. Vasario 16-oji“. Kas šio eilėraščio autorius? Jį gali atpažinti ir šioje Antano Sutkaus fotografijoje, įamžintoje 1961 metais.

Nors šiame Povilo Ričardo Vaitiekūno tapybos darbe matome visas Lietuvos valstybės vėliavos spalvas – geltoną, žalią, raudoną – šis kūrinys vadinasi „Žalias kambarys“ (2006). Tautinės trispalvės, kaip valstybės vėliavos, statusas įtvirtintas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. O kada minima Lietuvos vėliavos diena?

Atspėk, kaip vadinasi šis dailininko Vytauto Povilaičio kūrinys, jei jo pavadinimas yra toks pat, kaip buvusio kino teatro, kurio vietoje dabar stovi MO muziejus? Atsakymą gali rasti ir MO skulptūrų sode – jame išsaugotas autentiškas to kino teatro užrašas, sukurtas tapytojo Leono Lino Katino.

Įsižiūrėk į šią Algimanto Kunčiaus fotografiją. Joje įamžintas kiemas yra toje pačioje gatvėje, kurioje 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Pabandyk atspėti, kokia tai gatvė?

Broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai yra nutapę šio Lietuvos vadovo portretą:

Koks žymus šiuolaikinis lietuvių tapytojas akvarele nutapė šiuos kūrinius iš ciklo „Įmanomai tobulas lietuviškas peizažas. Balininkai“ (2009)? Šio autoriaus diptiką „Tinklas“ galėjai pamatyti MO parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“, o tapybos darbą „Apskriti potėpiai“ – pačioje pirmoje MO parodoje „Visas menas – apie mus“. Kas jis?

Kuriame Lietuvos mieste fotografas Romualdas Požerskis užfiksavo šią Nepriklausomybės dienos akimirką 1990 metais, jeigu tas pats miestas 2022 m. tapo Europos kultūros sostine?

1992-aisiais Barselonoje surengtos vasaros Olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams tapo puikia galimybe atlikti savosios valstybės ambasadorių vaidmenį. Į Barseloną atvykę 47 olimpiečiai iš Lietuvos buvo apsirengę paradine apranga, sukurta pasaulyje garsaus dizainerio. Šis kostiumas buvo eksponuotas ir kultinėje MO parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Kas jį sukūrė?

Šarūnas Sauka kūrinyje „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ (2008) nutapė ne vieną žinomą Lietuvos asmenybę. Jų šioje milžiniškoje drobėje – visa minia, tačiau tą paveikslo dalį paslėpėme. Kaip manai, kurios iš šių ryškių Lietuvos asmenybių kūrinyje nėra?

Turbūt jau atpažinai šias tris nepriklausomoje Lietuvoje svarbiausiomis tapusias institucijas, užfiksuotas Audriaus Novicko ciklo „Galios vaizdai“ (2001) fotografijose. Tik menininko sprendimu tu žiūri ne į jas, bet pro ten dirbančiųjų kabinetų langus. Įsižiūrėk ir pabandyk atsakyti, kieno kabinetuose lankydamasis tu matytumei tokį vaizdą?

Šiame grafikės Eglės Vertelkaitės oforto atspaude matai dainuojančią merginą. Arba, kaip rašoma kūrinio pavadinime, – „Dainuojančią A“. Pabandyk atspėti, kokio žanro dainą, remiantis menininkės sumanymu, ji atlieka, jei tai yra autentiškas, senus Lietuvos laikus menantis daugiabalsis polifoninis kūrinys?

Šį objektą – durų kilimėlį „Welcome“ (1997) – sukūrė Giedrius Kumetaitis ir Mindaugas Ratavičius. Taip jie tarsi šypsosi iš to meto lietuvių anglų kalbos vartojimo, bet kartu kalba ir apie vieną itin ryškią mūsų – lietuvių – savybę. Kaip manai, kokia ji?