Susipažink su viktorinoje naudotais kūriniais ir jų autoriais

Antanas Sutkus

Antanas Sutkus | Autorius | MO kolekcija

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Antanas Sutkus sukūrė bene labiausiai užsienyje jį išgarsinusią fotografijų seriją „Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje“. 1965 metais penkių dienų viešnagės Lietuvoje metu, garsiąją prancūzų porą kartu su rašytojais Eduardu Mieželaičiu ir Mykolu Sluckiu lydėjęs A. Sutkus Nidoje užfiksavo ekspresyvų filosofo Sartre’o įvaizdį, kuris įsiminė ir yra atpažįstamas įvairiose pasaulio šalyse.

A. Sutkaus darbuose taip pat ryškus išskirtinai „lietuviškas“ humanistinės fotografijos bruožas. Autoriui buvo svarbu įamžinti Lietuvos žmones jų autentiškoje ir pačiam fotografui artimoje būtyje. Siekis išsaugoti lietuvišką tapatybę buvo nulemtas ne vien politinių aplinkybių, bet ir natūraliai kilo iš paties fotografo gyvenimiškos patirties.

O jei norėtumei trumpai ir koncentruotai – apie A. Sutkų skaityk pasakojimą MO tinklaraštyje:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Šioje Antano Sutkaus fotografijoje (kairėje pusėje) matai Justiną Marcinkevičių, vieną svarbiausių lietuvių poetų, dramaturgų, viktorinoje cituoto eilėraščio „1989 m. Vasario 16-oji“ autorių.

Maždaug apie 7-ojo dešimtmečio vidurį poetas vis sąmoningiau ėmė krypti į nacionalinės kultūros puoselėjimą – istorijos pasakojimą, lietuvių epo rekonstravimą, lietuviškų mentaliteto archetipų telkimą, žmogaus ir bendruomenės, tautos gyvenimo pamatų klojimą. Lietuva tapo Marcinkevičiaus kūrybos ir gyvenimo centru. Lietuviškumas – visų pirma etninė, žemdirbiška kultūra, kurioje užaugta ir kuria pasitikėta, – apie Just. Marcinkevičių bei jo kūrybą ir vertybes rašo Rimantas Kmita.

Antanas Sutkus | Poetas Justinas Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika | MO kolekcija
Antanas Sutkus
Poetas Justinas Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika. Vilnius, 1961
37,6 x 38 cm
MO muziejaus kolekcija

Trumpas videopasakojimas apie Antaną Sutkų:

Taip pat kviečiame klausytis pokalbio su šiuo ypatingu lietuvių fotografu.


Įdomu? Tavęs dar laukia II, III ir IV šio pokalbio dalys!
Jas rasi čia:

Povilas Ričardas Vaitiekūnas

Ričardas Povilas Vaitiekūnas | Autorius | MO kolekcija

Povilas Ričardas Vaitiekūnas – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių tapytojų. Jam kaip reta kuriam kitam pavyko perteikti sunkiai apčiuopiamą gamtovaizdžio (ir ne tik) lietuviškumą. Greta aliejinės tapybos ant drobės Vaitiekūnas daug tapo akvarele ir guašu popieriuje, piešia, kuria skulptūrinius objektus iš rastų daiktų.

Visa P. Vaitiekūno kūryba pakeri donkichotišku užmoju tapybos tradiciją susieti su lietuvių etnografija, mitais ir perteikti šio nedidelio krašto nepakartojamas spalvas ir šviesą. Šiam tikslui jis pasitelkia tiek tapytojo, tiek literato talentą.

Platesnį dailėtyrininkės Ramintos Jurėnaitės pasakojimą apie Povilą Ričardą Vaitiekūną rasi čia:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Ričardas Povilas Vaitiekūnas | Žalias kambarys | MO kolekcija
Povilas Ričardas Vaitiekūnas
Žalias kambarys, 2006
Drobė, aliejus, 65 x 81 cm
MO muziejaus kolekcija

Kviečiame užsukti pas autorių į svečius!

Šiame video (2010) tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas su humoru pasakoja apie savo kūrybinį kelią, mokytojus Vincentą Gečą ir Antaną Gudaitį, taip pat draugystę su tapytoju, poetu Antanu Martinaičiu.

Autorių kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė.

Vytautas Povilaitis

Vytautas Povilaitis | Autorius | MO kolekcija

Tapytojo Vytauto Povilaičio potėpių sistema išskirtinė: baltų, pilkų tonų plotus autorius užtapydavo monotoniškai, nebijojo žiūrovui atverti daug lygių dėmių. Juodos linijos rėmino spalvotus pastatus ir skurdžius tamsius medelius, žmones, mašinas, neišryškindamos nei pirmo plano, nei fono. Paveikslus sukurdavo brūkšniais ir linijomis.

Dėl savitos technikos V. Povilaičio tapyba vadinta koloristiniu kilimu! Naują dažų sluoksnį dailininkas klodavo ant seno nutapyto motyvo, sluoksnį po sluoksnio, vieną ant kito. Ir taip daug kartų.

Plačiau apie menininką pasakoja Kristina Budrytė, štai čia:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Didelių žalių plotų kupinas kūrinys „Lietuva“ (1992) – tai vienas retai taikomos stilistikos pavyzdžių Vytauto Povilaičio tapyboje. Iš toli tokia tapyba primena spalvotų karpinių koliažus arba medžio raižybos kūrinius. Stilizuoti lietuviško miško plotai, tamsokos horizonto linijos ir paraudusio dangaus zigzagai tarsi spinduliai kūrinio centre susijungia į ryškų, lyg žmogiškų savybių įgaunantį dangaus kūną – vakarėjančią saulę.

Štai kas į mus, žiūrovus, žvelgia iš paveikslo!

Vytautas Povilaitis | Lietuva | MO kolekcija
Vytautas Povilaitis
Lietuva, 1992
Drobė, aliejus, 183 x 133 cm
MO muziejaus kolekcija

Daugiau apie kūrinį skaityki Kristinos Budrytės tekste:

„Lietuva“ MO Skulptūrų sode

Beje, viktorinoje užduotame klausime minėjome ir lietuvių dailininko Leono Lino Katino sukurtą buvusio kino teatro „Lietuva“ užrašą. Tai – MO Skulptūrų sodo dalis. Išsaugotas (ir tebesaugomas) „Lietuvos“ pavadinimas simbolizuoja išsaugotą atmintį ir kūrybišką praeities transformaciją.

Plačiau apie šį užrašą bei, kodėl ir kaip senojo kino teatro vietoje atsirado MO muziejus, klausyki e. gide:

Algimantas Kunčius

Algimantas Kunčius | Autorius | MO kolekcija

Algimantas Kunčius – vienas ryškiausių Lietuvos fotografijos mokyklą formavusios kartos atstovų. Su šia mokykla fotomenininką siejo ne tik dalyvavimas reikšminguose įvykiuose bei organizacinėje veikloje. Jo kūrybos bruožai taip pat įkūnijo mokyklai būdingą pasaulėvaizdį.

Tai ypač ryšku ankstyvuosiuose A. Kunčiaus kūrybos cikluose. Viena žymiausių jo fotografijų serijų – „Sekmadieniai“ (1968–1985), kuri dėl numanomų religinių motyvų tarybiniu laikotarpiu netgi buvo cenzūruojama.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Kiemas, užfiksuotas šioje Algimanto Kunčiaus fotografijoje, yra Pilies gatvėje Vilniuje. Šią gatvę leido atpažinti fotografijos centre pastebimi žinomų pastatų Vilniuje fragmentai –  Šv. Jonų bažnyčia bei jos varpinė. Ar pavyko įžiūrėti?

Taigi, visai šalia, vos per kelis namus – Pilies g. 26 – 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas!

Algimantas Kunčius | Kiemas Pilies g. | MO kolekcija
Algimantas Kunčius
Kiemas Pilies g-je, 1964
22,7 x 22,1 cm
MO muziejaus kolekcija

Algirdas ir Remigijus Gataveckai

Algirdas ir Remigijus Gataveckai | Autoriai | MO kolekcija

Neįmanoma kalbėti apie Algirdo kūrybą atskirai nuo jo brolio Remigijaus. Jiedu – identiški dvyniai, geriausi draugai ir kūrybinis tandemas, plačiai žinomas tiek vizualiųjų menų scenoje, tiek… breiko šokių aikštelėje! Beveik visus kūrinius broliai atlieka bendradarbiavimo ir draugiško varžymosi principu. Ir taip – nuo pat sudėtingos vaikystės, praleistos su girtaujančiais tėvais, o vėliau Alytaus vaikų globos namuose. Valdiški namai ir iš jų atsinešti patyrimai broliams Algirdui ir Remigijui Gataveckams tapo svarbiu kūrybinės energijos šaltiniu ir jų sėkmės istorijos pradžia.

Keletas įdomybių apie brolius – ir MO kurtoje paMOkoje:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai 2019 metais nutapė prezidentės Dalios Grybauskaitės portretą. „Mums, tikriausiai, labiausiai imponavo pagarba prezidentei, nes ji mums labai patinka. Galėčiau pasakyti, kad jei būtume gavę pasiūlymą nutapyti kitą prezidentą, greičiausiai būtume šio darbo atsisakę“, – pasakoja A. Gataveckas.

Brolių teigimu, pirmoji prezidentės reakcija, pamačius paveikslą, juos pralinksmino. „Ji ėjo pro šalį, kai pamatė paveikslą. Tuomet tepasakė: „Puikiai. Kaip nuotraukoje, puikiai“, – prisimena broliai.

Broliai | Gataveckai | Dalios | Grybauskaitės | portretas
Algirdas ir Remigijus Gataveckai
Dalia Grybauskaitė
, 2019
Drobė, aliejus, 100 × 80 cm

R. Dačkaus nuotrauka

Andrius Zakarauskas

Andrius Zakarauskas | Autorius | MO kolekcija

Jaunojo menininko paveikslų tema – savistaba ir autorefleksija. Tradicinės tapybos rūšys – žanrinis paveikslas, autoportretas, peizažas, interjeras, natiurmortas ir rankų studijos – padeda jam gilintis į tapybos procesą. Tapydamas Andrius Zakarauskas semiasi impulsų iš savo patirties, artimiausios aplinkos, iš praeities ir dabarties meno. Autorefleksija persmelkta melancholijos ir liūdesio, kuriuos atsveria keistas ir labai asmeniškas humoras.

O trumpai ir skaniai apie šį autorių ir keletą kitų jo kūrinių gali atrasti MO paMOkoje tarp kitų dviejų įdomių lietuvių autorių:

Viktorinoje naudoti kūriniai

Andrius Zakarauskas | Įmanomai tobulas lietuviškas peizažas | MO kolekcija
Andrius Zakarauskas
Įmanomai tobulas lietuviškas peizažas. Balininkai, 2009
Popierius, akvarelė, 29,5 x 41 cm
MO muziejaus kolekcija

Andrius Zakarauskas | Įmanomai tobulas lietuviškas peizažas | MO kolekcija
Andrius Zakarauskas
Įmanomai tobulas lietuviškas peizažas. Balininkai, 20
Popierius, akvarelė, 29,5 x 41 cm
MO muziejaus kolekcija

Virtualios dirbtuvės su Andriumi Zakarausku

Dalinamės virtualiomis dirbtuvėmis su šiuo menininku – tapytojas kviečia jo kūrinio „Tinklas“ (2009) interpretacijai sukuriant savitą jo versiją!

Kaip Andrius Zakarauskas siekė išjudinti vaizdą, kaip norėjo padaryti, kad paveikslas judėtų techno ritmu ar būtų įdomesnis už TV ekraną – kviečiame išgirsti! Pokalbio metu menininkas atskleidžia daugybę detalių apie šį paveikslą, eksponuotą MO parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“.

Visą nufilmuotų kūrybinių dirbtuvių vyksmą ir autoriaus pasakojimą atrasite ir MO tinklaraštyje:

Romualdas Požerskis

Romualdas Požerskis – fotomenininkas, kūrybingai plėtojęs humanistinės Lietuvos fotografijos tradicijas. Autorius savo darbuose jungė vyresniųjų kolegų fotografų ryškiausius kūrybos bruožus. Kaip jis pats sako:

Aš iš Macijausko perėmiau formą – aštrią, užbaigtą įdomią formą, iš Kunčiaus paėmiau tipažus, iš Sutkaus psichologizmą, iš Rakausko – simbolinius dalykus.

„Atlaidai“ – ko gero, žymiausias R. Požerskio fotografijų ciklas, tarybiniu laikotarpiu dėl ideologinių suvaržymų vadintas „Kaimo šventėmis“. Autorius atlaidus fotografavo beveik du dešimtmečius – nuo 1974 iki 1993 metų, kai žmonės į šventę nustojo važiuoti arkliais kinkytais vežimais, o tradicijos užleido vietą modernumui ir šventimui be dvasinio turinio.

Apie tai ir apie autorių plačiau pasakoja menotyrininkas Tomas Pabedinskas:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Romualdas Požerskis | Nepriklausomybės diena Kaune | MO kolekcija
Romualdas Požerskis
Nepriklausomybės diena Kaune. 1990-10-16, 1990
32 x 23 cm
MO muziejaus kolekcija

Išgirski pasakojimą iš paties autoriaus lūpų!

„Menas – tai gebėjimas priartėti prie žmogaus, o ne išorinis efektas ar nevaldoma saviraiška“, – video įraše (2012) pasakoja fotografas Romualdas Požerskis.

Šiame video pasakojime menininkas dalinasi prisiminimais apie tai, kaip gimė mintis pradėti fiksuoti sovietmečiu vykusius katalikiškus atlaidus Lietuvos kaimuose – žinomiausią savo fotografijų seriją „Atlaidai“. Taip pat apie dailininkų ir fotografų portretus, Sąjūdžio įvykių fiksavimą.

Autorių kalbina Tomas Pabedinskas.

Issey Miyake kostiumas Lietuvos olimpiečiams

1992-aisiais Barselonoje surengtos vasaros Olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams tapo puikia galimybe atlikti savosios valstybės ambasadorių vaidmenį. Į Barseloną atvykę 47 olimpiečiai iš Lietuvos buvo apsirengę paradine apranga, sukurta japonų dizainerio Issey Miyake. Pirmą kartą su savo šalies vėliava dalyvaujančiai Lietuvai kostiumus šiam dizaineriui sukurti pakvietė komandos gydytojas dr. Erdvardas Domanskis. Issey Miyake ne tik priėmė pasiūlymą, bet ir sukūrė kostiumus visiškai nemokamai!

Vieną jų galėjai pamatyti MO parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.

Issey Miyake | Olimpinis kostiumas | MO muziejus | Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR Issey Miyake | Olimpinis kostiumas | MO muziejus | Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR

Issey Miyake | Olimpinis kostiumas | MO muziejus | Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR
Nuotraukų autoriai: Norbert Tukaj, Tautvydas Stukas, Rytis Šeškaitis.

Grego Speirso marškinėliai „Slam Dunking Skeleton“

Specialiai Barselonos vasaros Olimpinėms žaidynėms buvo pagamintas ir dar vienas rūbas, iki šiol mielai nešiojamas krepšinio aistruolių. Tai batikos technika nudažyti marškinėliai su į krepšį dedančiu skeletu – „Slam Dunking Skeleton“. Beje, marškinėliai nudažyti batikos technika rankomis, kuri garantuoja, kad kiekvieni marškinėliai yra šiek tiek skirtingi ir unikalūs. Šiuos marškinėlius Lietuvos krepšinio rinktinei sukūrė Niujorke gyvenantis menininkas Gregas Speirsas.

Greg Speirs | Marškinėliai | Slam Dunking Skeleton | MO muziejus | Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR
Greg Speirs | Marškinėliai | Slam Dunking Skeleton | MO muziejus | Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR

Marškinėliai taip pat buvo eksponuojami parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“! Tad daugiau apie abu šiuos eksponatus gali išgirsti pasakojime šios MO parodos  e. gide:

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą?

Šioje MO parodoje pristatėme jau istorija tapusį Lietuvos 10 dešimtmetį – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetį, suformavusį mus. Paroda atskleidė laiko (laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Taigi pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia.

Kviečiame prisiminti parodą, atsiduriant jos MOratone, pokalbiuose su parodos kuratoriais, menininkais bei kultūros atstovais, prisimenančiais pirmąjį mūsų laisvės dešimtmetį. Visa tai – MO video grojaraštyje:

Taip pat gali apsilankyti parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ virtualiai:

Arba – klausantis e. gido. Šiai parodai sukūrėme juos du. Pirmasis – išsamus, drauge su Algiu Ramanausku–Greitai ir Ramune Kuriene įgarsintas e. gidas:

O jei įdomios tikros ir autentiškos 90-ųjų istorijos, siūlome antrąjį – nostalgijos – gidą. Surinkome tikrų žmonių realius pasakojimus, kuriuos jie patys ir įgarsino! Pasiklausyk:

Šarūnas Sauka

Šarūnas Sauka | Autorius | MO kolekcija

Šarūnas Sauka – turbūt populiariausias šiuolaikinis Lietuvos tapytojas, debiutavęs XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Jis iškart išsiskyrė iš kitų savo kartos tapytojų.

Š. Saukos tapybos ikonografija labai originali, o tapybos principai artimi siurrealizmo ir fantastinio realizmo srovėms. Jo fantasmagorinių košmariškų vizijų ir haliucinacijų šaknys yra realybėje, jos maitinamos biblinių, literatūrinių ir dailės istorijoje susiklosčiusių vizualių pragaro, rojaus ir skaistyklos įvaizdžių.

Plačiau pasakoja Raminta Jurėnaitė:

O dailės istorikė dr. Erika Grigoravičienė netgi visą Kultūros istorijos skyrelį apie Šarūną Sauką surašė! Jį rasi čia:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Nors Šarūno Saukos kūrinyje „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ galima atpažinti keletą buvusių Lietuvos prezidentų, pavyzdžiui, Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, vis dėlto jame prezidento Valdo Adamkaus nepamatysi.

O kiek kitų iškilių Lietuvos asmenybių pavyksta atpažinti šiame paveiksle? Kuo jie mums svarbūs šiandien?

Šarūnas Sauka | Paveikslas tūkstantmečiui | MO muziejaus nuotrauka
Šarūno Saukos kūrinio „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, eksponuoto MO muziejuje 2019 metų rugsėjį, nuotrauka.


Įdomu!
Ši milžiniška drobė buvo eksponuota ne tik MO. Kontroversiškų vertinimų sulaukęs Š. Saukos kūrinys, pirmiausia, atsidūrė prezidentūroje, kai 2009 metais, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, jį pasirinko prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ prezidentūroje buvo eksponuojamas nuo 2010 metų – abiejų prezidentės kadencijų metu. Pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje.

Beje, šis paveikslas yra didžiausias Š. Saukos nutapytas darbas, kurį sudaro net devynios dalys! Jam sukurti tapytojas užtruko dvejus metus.

Kviečiame žiūrėti trumpą video pasakojimą apie Šarūną Sauką ir atrasti daugiau!

Arba – skaityti istoriją MO tinklaraštyje:

Audrius Novickas, „Galios vaizdai“ (2001)

Šiose trijose Audriaus Novicko ciklo „Galios vaizdai“ fotografijose, autoriaus sprendimu, žiūrime ne į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą, bet pro Seimo pirmininko, Premjero ir Prezidento darbo kabinetų langus. Taip menininkas mums tarsi suteikia galimybę pažiūrėti valstybės vadovų akimis, kitaip tariant, pajusti galios žvilgsnį.

Audrius Novickas | Galios vaizdai | 2001 | Autoriaus nuosavybė
Audrius Novickas
Galios vaizdai. Vaizdai pro Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko darbo kabinetų langus, 2001
Skaitmeninė spauda, 76 × 76 cm
Autoriaus nuosavybė

Šios fotografijos buvo eksponuotos ir MO parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Tad plačiau apie jas bei jų kontekstą gali išgirsti parodos e. gide:

Eglė Vertelkaitė

Eglė Vertelkaitė –  viena ryškiausių lietuvių grafikių. Ji kuria vis naujus ir vis kitokios stilistikos grafikos darbus, o kūriniai – įvairiausių dydžių: vieni maži, kiti didžiuliai; naudojami lakšto lapai arba labai išilginti, arba taisyklingo kvadrato formos. Darbų motyvai kartais banalūs ir paprasti, o kartais iki skausmo žinomi – atėję iš kino filmų, žurnalų, knygų.

Savo kūryboje Eglė dažnai nagrinėja moteriško tapatumo temas, pasitelkdama skolintus vaizdinius iš įvairių medijų ir juos tiražuodama. Menininkės darbai daugiaprasmiai, mįslingi, juose nemažai kultūrinių citatų.

Meno kritikė Monika Krikštopaitytė apie Eglę Vertelkaitę yra rašiusi: Visokie struktūralistai, semiotikai, antropologai galėtų sėdėti smakrus parėmę ir su malonumu studijuoti Vertelkaitės grafinius rebusus, nes jie prisotinti labai apsiskaičiusio, linkusio į analitiką žmogaus minčių viražų.

O platesnį menotyrininkės pasakojimą rasi čia:

Viktorinoje naudotas kūrinys

Eglė Vertelkaitė | Lietuvių liaudies sutartinė | Dainuojanti A | MO kolekcija
Eglė Vertelkaitė
Lietuvių liaudies sutartinė. Dainuojanti. A, 2006
Ofortas, antspaudas, 13 x 41,5 cm
MO muziejaus kolekcija

Beje, tarp Eglės kūrinių gali pamatyti ne tik Dainuojančią A, bet ir Dainuojančią B! Jei smalsu, ją atrasi MO kolekcijoje, štai čia:

Kviečiame klausytis pokalbio su Egle Vertelkaite!

Šiame video interviu menininkė pasakoja apie savo kūrybą, inspiracijas bei naujausius darbus.

Kalbina menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Virtualios dirbtuvės su Egle Vertelkaite

Šiose virtualiose kūrybinėse dirbtuvėse menininkė nuosekliai, žingsnis po žingsnio papasakos visą oforto gimimo techninį procesą. Lyg atskleista grafiko kasdienybė!

Smalsu, kaip ji atrodo? Kviečiame atrasti!

 

Taip pat gali skaityti ir MO tinklaraštyje:

Giedrius Kumetaitis ir Mindaugas Ratavičius, „Welcome“ (1997)

Šį šmaikštų durų kilimėlį „Welcome“ (1997) sukūrė Giedrius Kumetaitis ir Mindaugas Ratavičius. Taip jie šypsosi iš to laikmečio lietuvaičių anglų kalbos vartojimo, bet tuo pačiu kalba ir apie mūsų – lietuvių – svetingumą. Tamsiai mėlynos spalvos fone autoriai tarsi įaudžia aukso siūlus, lietuvių troškimą megzti kontaktus su Europa, norą būti priimtiems ir suprastiems.

Giedrius Kumetaitis | Mindaugas Ratavičius | Welcome | Kęstučio Stoškaus nuotrauka
Giedrius Kumetaitis, Mindaugas Ratavičius
Welcome, 1997
Tekstilė, 92 × 134 cm
Autorių nuosavybė

Kęstučio Stoškaus nuotrauka

Daugiau apie autorius ir šį kūrinį gali išgirsti ir parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ e. gide! Kviečiame išgirsti:

Ačiū!

Jei patinka mūsų kuriamas turinys, kviečiame palaikyti MO patreone:

O jei norėtum gauti #menasnaMO naujienlaiškį ar kitas MO naujienas, prenumeruok: