MO inicijuotas tyrimas patvirtino meno poveikį vaikų emociniam raštingumui
MO muziejaus inicijuotas ir kartu su „Integruotųjų neuromokslų asociacija“ (INA) atliktas tyrimas „Emocinio raštingumo gerinimas per meno intervencijas“ patvirtino, kad moksleivių emocinis raštingumas, matuojamas EAQ (Emotional Awareness Questionnaire) skale, pagerėjo jau vos po keturių edukacijų.
Tai pirmasis Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu, pasitelkiant MO muziejaus emocinio raštingumo edukacinę programą, buvo įrodytas meno intervencijų teigiamas poveikis mokinių emociniam raštingumui. Projektą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
Mokslininkai pripažįsta, kad emocinis raštingumas – gebėjimas atpažinti, skirti, kontroliuoti ir reikšti savo ir kitų emocijas – yra geros psichikos sveikatos ir sėkmės ateityje pamatas. Neseniai atlikta sisteminė tyrimų apžvalga rodo, kad vaikai, turintys geresnes emocines ir socialines kompetencijas, gauna geresnius pažymius, rečiau patiria patyčias, o suaugę dažniau užima vadovaujančias pareigas, būna sėkmingesni darbe, yra labiau patenkinti savo tarpasmeniniais santykiais bei geriau toleruoja stresą.
MO muziejuje nuo pat atidarymo 2018 m. buvo skiriamas dėmesys vaikų emociniam intelektui ugdyti: kartu su Aušros Kurienės vadovaujamu „Paramos vaikams centru“ buvo sukurtos emociniam intelektui ugdyti skirtos edukacijos, toliau vedamos ir vystomos MO edukatorių.
„Pasaulinėse ugdymo programose yra įvardijama, kad trūksta alternatyvių ir veiksmingų būdų, galinčių padėti ugdyti mokinių emocinį raštingumą. Menas gali būti svarbi emocinės tapatybės dalis, o muziejai – tapti puikia aplinka emocinėms ir socialinėms kompetencijoms lavinti, – sako MO direktorė Milda Ivanauskienė. – Didžiuojamės, kad pirmasis mokslinis tyrimas Lietuvoje, pagrindęs meno poveikį vaikų emociniam raštingumui, buvo atliktas MO muziejuje – vietoje, kurioje nuo pat atidarymo apie tai kalbame ir rengiame emocinio intelekto ugdymui skirtus užsiėmimus įvairaus amžiaus grupių vaikams ir jaunimui.“
Ar emocinis raštingumas įgimtas, ar gali būti įgytas?
Neuromokslininkė, Harvardo absolventė, INA steigėja Emilė Radytė atkreipė dėmesį, kad 58–68 proc. emocinio raštingumo gebėjimų gali būti paaiškinami aplinkos veiksniais ir tai reiškia, kad emocinis raštingumas yra labiau išmokta kompetencija nei įgimta savybė ir gali būti ugdomas gyvenimo eigoje. Taigi reikšminga dalis emocinio raštingumo gali būti modifikuojama – būtent į ją ir svarbu koncentruotis kuriant emocinio raštingumo stiprinimo edukacijas, intervencijas bei atliekant mokslinius tyrimus. Projekto metu MO edukacinė programa buvo kuriama koncentruojantis į modifikuojamas emocinio raštingumo dalis – emocijų atpažinimą, raišką ir socialinius įgūdžius.
Psichiatrijos ir klinikinių neuromokslų doktorantė, INA narė Eglė Padaigaitė, kalbėdama apie tyrimui pasirinktą amžiaus grupę – 11–14 metų moksleivius – pabrėžė, kad paauglystė yra itin jautrus emocinės raidos laikotarpis, kai gali padažnėti nuotaikos svyravimai bei suprastėti emocijų reguliacija. Todėl šis moksleivių amžius tarpsnis yra itin tinkamas ir svarbus laikotarpis emocinio raštingumo bei socialinių kompetencijų lavinimo intervencijoms – kai paauglių smegenys yra itin plastiškos. Tai padeda sėkmingai įtvirtinti šiuos emocinio raštingumo pokyčius bei įgytas kompetencijas ateičiai.
Mokslinio tyrimo eiga MO muziejuje
MO muziejaus edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė dėmesį atkreipia ir į tai, kad nacionaliniuose „Mokykla 2030“ tiksluose itin pabrėžiama socialinių–emocinių kompetencijų svarba visavertiškam vaiko ugdymui. Todėl MO muziejaus tyrimui sukurta edukacinė programa siekė lavinti tris „Mokykla 2030“ įvardintas kompetencijas: (1) savo emocijų atpažinimą ir įvardijimą; (2) kitų žmonių emocijų atpažinimą ir atliepimą; (3) bendravimo įgūdžius komunikacijos gerinimui. Pasak MO edukacijų vadovės, tai ne pirmas projektas, kuriame INA bendradarbiauja su MO muziejumi, tačiau pirmasis, kuriame bendradarbiavimas vyko nuo pat projekto pradžios, kai tarp abiejų komandų buvo rastas bendras tikslas – noras pritaikyti mokslu grįstas intervencijas meno edukacijų kontekste, siekiant vystyti emocinį raštingumą.
Taigi tyrimo tikslas buvo ištirti, ar menu grįstos edukacijos gali būti sėkmingas būdas 5–8 klasių moksleiviams lavinti emocines ir socialines kompetencijas bei kelti moksleivių emocinio raštingumo lygį. Neuromokslininkė E. Radytė pasakoja, kad projekto metu INA neuromokslininkių grupė artimai dirbo su MO edukatorėmis, tarpusavyje dalijosi žiniomis apie emocinį intelektą, jo vystymą, būdus jam matuoti.
„INA mokslininkės išvystė tyrimo protokolą, siekiantį efektyviai įvertinti edukacijų svarbą 5–8 klasių moksleiviams. Viso projekto metu, tarp INA ir MO vyko aktyvios konsultacijos ir dalijimasis patirtimi, – pasakoja E. Radytė. – MO edukatorių vedamų edukacijų metu buvo implementuojamas tyrimo protokolas.“
Kaip viskas vyko?
Mokiniai dalyvavo keturiose skirtingose MO edukacijose, siekiančiose lavinti emocinį raštingumą meno muziejaus aplinkoje. Pirmos sesijos tikslas buvo susipažinti su emocijomis, pasimokyti jas atpažinti bei skirti vieną nuo kitos. Antroje sesijoje moksleiviai tyrinėjo, kur ir kaip kūne jaučia emocijas, bei aiškinosi, ką emocijos „reiškia“ bei kodėl jos kilo. Trečioje sesijoje moksleiviai mokėsi parodyti bei pasidalinti tuo, ką jaučia, taip pat turėjo atlikti namų darbus: kuo nors pasirūpinti ir padaryti gerą darbą bei patyrinėti kilusias emocijas. Ketvirtoje sesijoje moksleiviai praktikavosi, kaip pasidomėti ir atpažinti, kokią emociją jaučia kitas žmogus, aptarė visas edukacijas ir jų rezultatus.
Pasak mokslininkių, projekto metu ypač nustebino tai, kad moksleiviai buvo labai įsitraukę į užduotis, kas yra gana sunkiai pasiekiama šioje tikslinėje grupėje, ir tai, kad efektas buvo nenuginčijamai matomas po vos keturių edukacijų. Tai skatina ir toliau dirbti šia kryptimi.
Tyrimas parodė – edukacijos reikšmingos visiems jų dalyviams
Projektui pasibaigus ir išanalizavus duomenis, buvo atrasta, kad edukacijos turėjo statistiškai reikšmingą pozityvų poveikį bendrąja prasme visiems dalyvavusiems, o jų reikšmė buvo ypač matoma paauglių berniukų tarpe.
Projekte dalyvavę vaikai dalijosi savo įspūdžiais: „Sužinojau daugiau emocijų – dabar galiu jas atpažinti“; „Išmokau, kad baimė yra vertinga emocija“; „Nežinojau, kad gali jausti tiek daug emocijų“. Dalyviai taip pat nurodė, jog edukacijų metu sužinojo apie emocijų ir kūno ryšį – kad emocijas jaučiame ir atpažįstame kūne: „Man labiausiai įsiminė, kad emocijos yra ne tik galvoje, ir dar, kad emocijos keičia kūno elgseną“; „Lengviau suprantu savo ir kitų jausmus“.
Projekto vykdytojai apibendrino, kad tokių emociniam raštingumui ugdyti skirtų edukacijų svarba yra pagrįsta, inovatyvi pasauliniu mastu ir verta tolimesnės plėtros bei vystymo, siekiant pasiekti nacionalinius „Mokykla 2030“ tikslus.
Parengta pagal mokslinio tyrimo „Emocinio raštingumo gerinimas per meno intervencijas“ medžiagą. Projektas buvo vykdomas 2022 rugpjūčio–lapkričio mėnesiais su Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklų mokiniais MO muziejuje ir mokyklose.
Projekto vykdytojai:
– INA mokslininkės: Emilė Radytė, Eglė Padaigaitė, Liucija Vaicenavičiūtė, Deimantė Kavaliauskaitė.
– MO muziejaus edukatorės: Simona Košinskaitė, Laura Zabilienė, Deimantė Čečienė, Dalia Mečkauskaitė, Ilona Ežerinytė, Sandra Zubielaitė, Evelina Jokštė, Miglė Kuolaitė-Jurgelionienė.
– Konsultantė – Aistė Jasaitytė.
