Vilma Samulionytė: „Metrikacijos skyrių salės – mūsų istorijos dalis“
5 MINUTĖS SKAITYMO
Kuo išskirtinė yra viena svarbiausių gyvenimo švenčių – vestuvių – vieta? Fotomenininkė Vilma Samulionytė savo fotografijų cikle „60 monumentų“ užfiksavo visas Lietuvoje esančias civilinės metrikacijos skyrių sales, dažnai dar vadinamas zaksais.
Kuo šios erdvės yra unikalios ir koks elementas jas visoje Lietuvoje vienija?
Menininkė pasakoja apie tai, kaip gimė idėja fotografuoti civilinės metrikacijos biurus, kas juos paverčia išskirtine šventės vieta ir kodėl ji savo cikle nevaizduoja žmonių.
V. Samulionytę MO parodos „Permainų šventė“ atidarymo metu kalbino architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Visą pokalbį su menininke išgirsite čia.
O įdomiausias akimirkas išrašėme tekstu. Atradimo!
Ciklo idėja gimė Saudo Arabijoje
Idėja fotografuoti visus Lietuvos metrikacijos skyrius gimė visiškai atsitiktinai. Iš karto po studijų V. Samulionytė išvyko į Saudo Arabiją, kur dirbo moterų fotografijos studijoje. Ši studija fotografavo daug švenčių, kurių nemaža dalis – vestuvės.
Kaip pasakoja menininkė, pagal arabų tradicijas moterų ir vyrų vestuvės vyksta atskirai. Šventės vieta puošniai išdekoruojama, o moteriai yra sukuriamas sostas, vadinamas koša. Tai nuotakos sėdėjimo vieta, kur ją sveikina giminaitės, ateina vyras. Po šios šventės pora yra susituokusi ir oficialiai, ir visuomenės akyse.
„Dėl griežtų religinių tradicijų aš negalėjau fiksuoti žmonių ir rodyti jų viešai. Todėl pasirinkau fotografuoti interjerus. O grįžusi į Lietuvą pradėjau galvoti apie mūsų tradicijas. Ir pastebėjau keistą faktą – dalis žmonių vestuvių ceremoniją patiria kelis kartus: bažnyčioje ir metrikacijos salėje. Taigi šios tuoktuvių vietos, o konkrečiai – metrikacijos skyrių salės – mane ir sudomino“, – pasakoja V. Samulionytė.
„60 monumentų“ – visi Lietuvos metrikacijos skyriai
Statiškai užfiksuotos visų Lietuvos metrikacijos skyrių erdvės pasakoja apie vestuvių šventės dirbtinumą. Ir šis dirbtinumas yra nulemtas fakto, kad Sovietų Sąjungoje civilinės santuokos ritualas buvo sukurtas kaip bažnytinės santuokos pakaitalas.
„Katalikiškoje aplinkoje nepakako tiesiog panaikinti bažnytinę santuoką ir perkelti ritualo užfiksavimą į civilinės metrikacijos skyrių. Tam, kad žmonės norėtų čia eiti, reikėjo sukurti šventinę aplinką. Todėl metrikacijos skyriai turi savo scenografiją. Ji sukurta tam, kad žmonės jaustųsi šventiškai, nekasdieniškai ir įvyktų kertinis sutuoktuvių ritualas – kai du nesusituokę žmonės palieka pastatą jau kaip šeima“, – pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė MO muziejaus parodos „Permainų šventė“ atidarymo metu.
Norėdama užfiksuoti šias sukurtas scenografijas ir interjerus, fotomenininkė V. Samulionytė apkeliavo visas Lietuvoje esančias civilinės metrikacijos skyrių sales. Per vieną dieną jį apkeliaudavo po 4 ar 5 skirtingas vietas. Projektas „60 monumentų“ užtruko daugiau nei vienerius metus.
Stalas – fotografijų serijos akcentas
Menininkė pastebėjo kertinį visų metrikacijos skyrių salių elementą – stalą. Jis atsikartojo visose erdvėse.
„Supratau, kad viskas sukurta ir surežisuota. Pasikartoja stalai, siužetai, schemos. Stalas – esminis objektas. Prie jo prieina jaunieji, išklauso, duoda priesaiką, pasirašo dokumentus. Stalas – lyg veiksmo vieta, kur pasikeičia žmogaus socialinis statusas. Jis buvo raktas į visą fotografijų seriją“, – pasakoja menininkė.
Nuotraukose nėra žmonių
Visgi žiūrint V. Samulionytės visą fotografijų ciklą gali kilti klausimas – kodėl juose nėra žmonių? Menininkė pasakoja, jog nevaizduoti žmonių nuotraukose jai buvo labai svarbu.
„Žmogus labai sukonkretintų visą situaciją. Nuotrauka tada taptų to žmogaus švente. O kai jo nėra, mes kiekvienas per savo patirtį matome fotografiją. Kiekvienas galime „įdėti“ savo istoriją ar emociją į nuotrauką. Nevaizduodama nuotraukose žmonių, išprovokavau kiekvieno, žiūrinčio į nuotrauką, santuokos momento situacijos apmąstymą“, – dalijasi V. Samulionytė.
Negana to, kaip priduria menininkė, užfiksuojant panašiu rakursu visus metrikacijos biurus, galima juos visus palyginti, matyti bendrą vaizdą – kaip centralizuotai buvo įvestas paprotys, kaip viskas buvo unifikuota.
Metrikacijos skyrių ateitis
Šarūnės Kajietės nuotrauka
Nufotografavusi visas metrikacijos skyrių sales, menininkė teigia projekto pabaigoje jas visas pradėjusi vertinti kaip tam tikrą paveldą.
„Šias sales kai kurie iš mūsų vertina labai kritiškai, nes turi nuoskaudų sovietų režimui, tuo metu vykdytai politikai, priimtiems sprendimams. Visgi manau, kad šios salės yra svarbus mūsų istorijai reiškinys. Jos parodo, kaip valstybė, sistema norėjo pakeisti žmogaus įpročius, „perlaužti“ jį. Tokio fakto reikėtų nepamiršti. Metrikacijos salės, kaip egzotiškos vietos, bus įdomios ir po 50 metų – kaip buvusios santvarkos priminimas ir kaip kultūros lauko profesionalų (architektų, grafikų, tekstilininkų, freskininkų ir kt.) bendro darbo rezultatas“, – savo nuomone dalijasi V. Samulionytė.
Daugiau švenčių – parodoje „Permainų šventė“
Daugiau fotografijų, kuriose įamžinamos įvairios šventės, jų ritualai, tradicijos, kviečiame pamatyti fotografijos parodoje „Permainų šventė“. Primename, kad paroda veiks iki kovo 20 dienos.
Paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje.
