Vilniaus pokeris

2023 04 01 - 2023 09 30
PIRKTI BILIETĄ

Unikali paroda-totalinė instaliacija MO muziejuje – Vilniaus 700-ojo gimtadienio dalis!

Vilniaus pokeris | Būsimos parodos | MO muziejus | Vilnius 700

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ iki šiol yra vadinamas vienu iš svarbiausių Vilniaus tekstų. Iššūkį vizualiai jį permąstyti, kai švęsime 700-ajį Vilniaus jubiliejų, priėmė viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas, menininkas Gintaras Makarevičius.

R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – knyga, daugeliui tapusi išsivadavimo iš sovietmečio bei kūrybos laisvės simboliu, dekonstravusi sovietinę realybę, aštriais pjūviais kalbėjusi apie džiazą, architektūrą, menus, miestiečių antropologiją bei multikultūriškumą. MO muziejaus kolekcija, įvairių laikotarpių dokumentika šiuos pjūvius išskleis parodoje.

Parodos data bus patikslinta.

Apie parodą

„Vilniuje viskas įmanoma“, – rašė Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeryje“. 

Šis kūrinys iki šiol yra vadinamas vienu iš svarbiausių Vilniaus tekstų, o 700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga jis vizualiai bus permąstomas MO muziejuje. Vilniuje vyksta ne tik romano veiksmas, bet ir pats Vilnius tampa romano veikėju. Taigi ir parodoje „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje bus ne tik švenčiama Vilniaus istorija, bet ir kritiškai žvelgiama į modernaus miesto patirtį bei ateitį. 

R. Gavelio sukurtą Vilniaus personažą MO muziejuje interpretuos režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas, menininkas Gintaras Makarevičius. 2023 m. pavasarį MO muziejuje Vilnių bus galima atrasti kaip kūrybiško maišto sostinę.

„Vilniaus pokerio“ svarba Vilniui

1989 m. išleistas R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – daugiausia vertimų į užsienio kalbas sulaukęs ir Lietuvoje bei užsienyje žinomiausias lietuviškas romanas apie Vilnių. Tai – ne tik išsami žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, bet ir viena pirmųjų lietuviškų knygų, nagrinėjančių miestą ir miestiečius. Vilnius čia – vienas iš svarbiausių veikiančių personažų. Per miesto prizmę romane atskleidžiamos tautinės bei kultūrinės tapatybės paieškos. Čia nerasite vienos tiesos, vienos siužetinės linijos ar atsakymo, todėl „Vilniaus pokerį“ galima laikyti vienu pirmųjų postmodernistinės lietuvių literatūros kūriniu.

Romanas išlieka aktualus ir šiandien. Užsienio svečiams tai puiki galimybė pažvelgti už „geležinės uždangos“, o Vilniaus gyventojams – pamatyti, kaip keitėsi miestas. 

Literatūra persikelia į parodų salę

Vilniaus jubiliejaus proga MO muziejuje kuriamos parodos atspirties tašku R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ pasirinktas neatsitiktinai. Romane vaizduojamas laikas ir paties romano išleidimo metai yra svarbūs veiksniai, formuojantys parodą. 

Pagrindinis romano veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didžiąją MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių autorių gyvybingiausios kūrybos metas. Todėl tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miesto bei miestiečių gyvenimas atsispindi ir menininkų darbuose. MO muziejaus kolekcijoje – ir ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtinas menas. Tai taip pat viena iš daugelio temų, jungiančių kolekciją su būsima paroda.

Parodoje režisierius Oskaras Koršunovas ir menininkas Gintaras Makarevičius kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir „Vilniaus pokeryje“ – vieno teisingo atsakymo nėra. Į parodą patekęs lankytojas patirs vieną ryškiausių Vilniaus miesto istorijos etapų, stipriai prisidėjusių prie to, kokį Vilnių regime šiandien.

Išskirtinei parodai – išskirtiniai kūrėjai

Parodą kuruoja viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas, o parodos architektūrą kuria scenografas ir menininkas Gintaras Makarevičius.

Kritiškais, aštriais, aktualiais darbais Lietuvoje ir pasaulyje garsus režisierius O. Koršunovas dar 1990 m. Vilniuje pastatė savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“. Šis spektaklis pradėjo visiškai naują Lietuvos teatro istorijos etapą bei per absurdo prizmę reflektavo to paties R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ laiko realybę. G. Makarevičius dažnai lieka žmogumi už kadro, kamera stebintis tikras ar išgalvotas visuomenės grupes. Realybės uždangą jis praskleidžia teatre, kurdamas scenografijas spektakliams.

MO muziejuje šių menininkų duetas ieškos netradicinių ir įtraukiančių sprendimų. Taigi parodos lankytojai taps ir žiūrovais, ir dalyviais. Paroda-totalinė instaliacija Vilniaus gyventojams parodys miestą iš netolimos praeities, o lankytojams iš užsienio atskleis dar neregėtą Vilniaus veidą. 

Paroda šiandien, rytoj ir visada

Nors parodoje-totalinėje instaliacijoje bus galima apsilankyti 2023 m. balandį-rugsėjį, pasiruošimo jai darbai jau vyksta. MO muziejus Vilniaus temą bendruomenėms pristato bei įvairų miesto veidą atskleidžia ir kitose parodose, taip ruošdamasis būsimai sostinės šventei. 2022 m. vasario mėn. MO muziejuje atidaromoje parodoje „BAXT“ bus eksponuojamos naujausios menininko Andrew Miksio fotografijos iš jau 20 metų Lietuvos romų gyvenimą fiksuojančio projekto. Specialiai parodai kuriama ir instaliacija apie Kirtimuose buvusį romų taborą.

O 2022 m. balandžio mėn. didžiojoje MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ lankytojai bus kviečiami permąstyti, ką reiškia būti vieno ar kito miesto gyventoju, taip pat įvairiais pjūviais bus nagrinėjamas miestų kultūrinis ir socialinis gyvenimas. 

2023 m. pavasarį MO muziejuje atidaromą parodą „Vilniaus pokeris“ lydės kultūrinis festivalis – „MOratonas“. Jis naujais kontekstais ir sluoksniais išplės pagrindinę parodos temą, lankytojų laukia susitikimai, pokalbiai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir kiti renginiai. O jei visgi nepavyktų parodos pamatyti gyvai Vilniuje, MO muziejus ruošia ir virtualų parodos turą – jį, parodai pasibaigus, bus galima pamatyti bet kuriuo metu.

Parodos komanda

Parodos kuratorius-režisierius – Oskaras Koršunovas
Parodos scenografas-architektas – Gintaras Makarevičius
Kolekcijos konsultantė – Algė Gudaitytė
Konsultantas – Kasparas Pocius

Vilnius 700 | Logotipas

Paroda yra skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui.