MO socialinis poveikis
Nuo pat muziejaus atidarymo žinojome, kad darome poveikį, kuris pasireiškia įvairiose srityse: ekonominėje – per turizmą, darbo vietų kūrimą, parduotuvės ir kavinės veiklą; sveikatos – konkrečiai emocinės sveikatos stiprinimo srityje; socialinėje – mažinant atskirtį per kultūrinio ugdymo veiklas ir veiklas regionuose. Visgi suvokiame, kad visų šių sričių poveikio išmatuoti neturime nei galimybių, nei resursų. Todėl apsisprendėme matuoti ten, kur galime tai daryti sistemingai ir patikimai.
Poveikio matavimui pasirinkome tris sritis, kurios atspindi svarbiausius MO indėlio į visuomenę aspektus: kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymą, tapatybės ir bendrystės suvokimo skatinimą bei visuomenės emocinio ir socialinio atsparumo stiprinimą.
Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – jis grindžiamas tiek muziejaus misija, tiek šiuolaikinės visuomenės iššūkiais. Tai – kryptingas atsakas į šiandieninius iššūkius, paremtas įsitikinimu, kad kultūros erdvės gali ir turi būti ne tik estetinio, bet ir socialinio pokyčio vieta. Muziejai visame pasaulyje vis dažniau renkasi dirbti ne tik kaip eksponavimo erdvės, bet kaip aktyvūs socialinių pokyčių dalyviai. Tyrimai patvirtina: šiuolaikiniai lankytojai tikisi poveikio – nori būti paveikti, apmąstyti socialinius klausimus, rasti erdvę savo nuostatų peržiūrai ir refleksijai.
Kaip matuojame poveikį?
Didelis lankytojų skaičius yra būtina poveikio sąlyga, tačiau nepakankama. Mastas sudaro prielaidas pokyčiui – bet pats savaime negarantuoja jo kokybės. Todėl lygiagrečiai su auditorijos pasiekiamumo rodikliais sistemingai analizuojame, kokį kuriame poveikį žmogui ir visuomenei.
Konkrečiai analizuojame, kaip MO parodos prisideda prie trijų poveikio sričių: ar jos ugdo kritinį ir kūrybinį mąstymą, plečia akiratį ir skatina smalsiai tyrinėti, ar kviečia reflektuoti savo nuostatas, atsiverti kitokioms perspektyvoms ir pamatyti save platesniame kontekste, ar sudaro sąlygas patirti susietumo jausmą. Visos šios kryptys skatina pilietinei visuomenei svarbius savirefleksijos ir tarpusavio ryšio kūrimo procesus.
Poveikiui matuoti naudojame lankytojų apklausas, kurias atliekame per kiekvieną didžiąją MO parodą. Tai leidžia ne tik fiksuoti momentinį pasitenkinimą, bet ir stebėti tendencijas laikui bėgant, lyginti skirtingų parodų rezultatus ir priimti grįžtamuoju ryšiu pagrįstus sprendimus.
TRYS POVEIKIO SRITYS
1. Kritinis ir kūrybinis mąstymas
Kritinis mąstymas – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės resursų. MO parodos tikslingai kuriamos kaip erdvės, kuriose lankytojas ne tik stebi, bet ir reflektuoja: mąsto apie savo nuostatas, atsiveria kitokioms perspektyvoms, mokosi pažvelgti į tą pačią temą iš kelių kampų.
Šis poveikis fiksuojamas nuosekliai ir jis yra stipriausias muziejaus poveikio lygmuo individui – per stiprėjantį ir augantį jo kritinį ir kūrybinį mąstymą, lankytojai įvertina, kad MO parodos:
– Padeda pažvelgti į temas giliau, iš skirtingų perspektyvų (84,2% respondentų vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10)
– Sužadina smalsumą (80,4% respondentų vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10)
– Padeda giliau pamatyti temas ir atveria naujų kampų (78% respondentų vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10)
2. Tapatybė ir saitai
Visuomenės sanglauda priklauso nuo to, ar žmonės suvokia save, jaučia bendrystę ir ryšį su platesniu kultūriniu kontekstu. MO parodos kuria sąlygas šiam ryšiui atsirasti: jos sieja asmeninę patirtį su istoriniais, socialiniais ir kultūriniais naratyvais, kviečia patirti, kad individualios istorijos yra didesnio pasakojimo dalis.
80,1% respondentų (vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10) pritaria, kad muziejuje galima patirti bendrumo su kitais jausmą. Tai ne šalutinis poveikis – tai sąmoningo muziejaus veikimo rezultatas, kada muziejus yra erdvė, kurioje susitinka skirtingos patirtys ir perspektyvos.
3. Atsparumas
Visuomenės atsparumas – tai ne abstrakti vertybė, o konkreti gebėjimų suma: mokėjimas palaikyti ir kurti dialogą, priimti sudėtingas ir kompleksines situacijas, išlaikyti atvirą mąstymą krizinės ar nestabilios situacijos metu. Kultūra – vienas veiksmingiausių šių gebėjimų ugdymo įrankių, nes ji kviečia patirti ir apmąstyti.
Naujausi apklausų rezultatai rodo ypač aiškią visuomeninę muziejaus funkciją:
– MO muziejus stiprina demokratiją, dialogą ir visuomenės atsparumą (90,4% respondentų vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10)
– MO yra svarbus atspariai, demokratinei visuomenei (92,9% respondentų vertina 7 balais ir daugiau; skalė 1–10)
Tai yra institucinio pasitikėjimo ir socialinės vertės įrodymas. Lankytojai muziejų suvokia kaip visuomenei svarbią instituciją, prisidedančią prie visuomenės atsparumo stiprinimo.
*Reprezentatyvi MO muziejaus lankytojų apklausa (atlikta 2025 m. spalio-lapkričio mėn.; N=520).
POVEIKIS PER KULTŪRINĮ UGDYMĄ
Poveikio matavimas neapsiriboja parodų lankytojais. Vykdome edukacinius projektus vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, o jų rezultatus vertiname nepriklausomais tyrimais. Kultūrinis ugdymas turi itin didelį potencialą ir gali tapti šiuolaikinių kompetencijų ugdymo infrastruktūra. Mūsų patirtys išbandant modelį, kaip kultūrinį ugdymą integruoti į formalųjį švietimą, rodo, kad ilgalaikės kultūros ir mokyklų partnerystės – svarbus įrankis stiprinant mokinių kompetencijas bei ugdant mąstančius žmones.
Kultūrinis ugdymas formaliajame švietime
2023–2026 m. vykdėme kultūrinio ugdymo integravimo į formalųjį švietimą veiklas 19-oje Lietuvos savivaldybių, pasiekdami daugiau nei 2 000 mokinių ir per 400 mokytojų (Tūkstantmečio mokyklų programos kontekste).
Programos pabaigoje atliktas nepriklausomas tyrimas nustatė reikšmingą poveikį dalyvių kritiniam mąstymui, kūrybiškumui, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijoms, savijautai bei saviraiškai. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tęstinė kultūrinė intervencija į formalųjį švietimą gali tapti vienu iš būdų auginti ne tik žinias turintį, bet ir mąstantį žmogų, pasirengusį atliepti kompleksiško šiuolaikinio pasaulio iššūkius.
Programa „be neriMO“ vyresnio amžiaus asmenims
2025 m., bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe, įgyvendinome programą „be neriMO“, skirtą vyresnio amžiaus asmenims. Fokus grupių tyrimas užfiksavo reikšmingą poveikį trijose srityse: dalyvių emocinė savijauta gerėjo, stiprėjo socialiniai ryšiai, augo kasdieniai savireguliacijos įgūdžiai. Svarbu, kad šie pokyčiai buvo fiksuojami jau po 6 užsiėmimų: dalyviai nebesijautė tokie vieniši, gebėjo aiškiau artikuliuoti emocijas ir jautė motyvaciją megzti naujus ryšius bei dalyvauti kultūrinėse veiklose.
Šie rezultatai patvirtina, kad kultūrinis ugdymas yra veiksmingas ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms – grupei, kuriai socialinė izoliacija kelia itin didelę riziką.
MO socialinio poveikio duomenys rodo nuoseklų veiklos rezultatą: muziejus veikia kaip institucija, kuri kryptingai stiprina kritinį ir kūrybinį mąstymą, tarpusavio ryšius ir visuomenės atsparumą. Šie efektai fiksuojami tiek trumpalaikėje (parodos lankytojai), tiek ilgalaikėje (edukacinės programos) perspektyvoje, tiek skirtingose amžiaus grupėse.
