Susipažink su viktorinoje naudotais kūriniais ir jų autoriais

MO muziejaus pastatą suprojektavo pasaulinė architektūros žvaigždė Danielis Libeskindas. Muziejus yra iškilęs Vilniaus senamiesčio ir naujamiesčio sankirtoje, sumanytas kaip iš praeities į ateitį atsiveriantys kultūros vartai, jungiantys viduramžius menantį senamiestį ir modernųjį XVIII amžiaus Vilnių.

MO erdvės yra pritaikytos visapusiškam laisvalaikiui – be parodų salių, galima rasti kavinę, muziejaus parduotuvę, renginių salę, keletą poilsio erdvių, greta muziejaus – miestiečiams ir svečiams atviras skulptūrų sodas bei terasa.

MO muziejaus projektas, įgyvendintas bendradarbiaujant su Lietuvos „Do Architects“ biuru, yra pirmasis „Studio Libeskind“ projektas Baltijos šalyse.

Didžioji ir svarbiausia Mindaugo Navako kūrybos dalis yra milžiniški skulptūriniai objektai miesto ar nebūtinai, bet erdvėje. Ir išorėje, ir interjeruose, kurie jau irgi geriau tegu būna erdvūs. Taip yra todėl, kad labai dažnai vieni svarbiausių Navako kūriniuose veikiančių elementų yra (didelis) mastelis, (aiškiai juntamas) svoris, na ir, vadinasi, žemės trauka (nenuginčijama fizinė jėga). Paprasčiau pasakius, netilptų jie į jokį butą. Todėl dėl Navako, kaip skulptoriaus-interjero dekoratoriaus jokių vilčių jau seniausiai nieks nebeturi. Bet ir tai nėra svarbiausia.

Mindaugas Navakas
Vilniaus sąsiuvinis 1, 1988
Cinkotipija / cinkografija
MO muziejaus kolekcija

Mindaugas Navakas
Vilniaus sąsiuvinis 2, 1988–1994
Ofsetas, 21 × 29 cm.
MO muziejaus kolekcija

Patricija Jurkšaitytė kūrybos įkvėpimo semiasi iš visai kitų šaltinių nei dauguma lietuvių tapytojų. Kaip jos bendraamžis anglas Glennas Brownas ir kai kurie kiti Vakarų menininkai, lietuvė kopijuoja ir transformuoja garsių senųjų meistrų paveikslus. Tiesa, jų konceptualiai racionalias ir ironiškas strategijas Jurkšaitytė pakeičia nevienareikšmišku mįslingai nostalgišku praeities vertinimu.

Patricija Jurkšaitytė
Iš ciklo „Olandiškos istorijos“ 6, 2013
Drobė, aliejus, 74,5 x 64 cm.
MO muziejaus kolekcija

Kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui Algimantas Kezys (1928–2015) pasitraukė į Vokietiją ir 1950 m. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, neketino būti fotomenininku. Dabar bene žymiausias lietuvių išeivijos fotografas tuomet studijavo filosofiją, įstojo į jėzuitų vienuolyną ir buvo įšventintas kunigu. Pradėjęs fotografuoti, Kezys teigė neturėjęs konkrečios kūrybos vizijos: „Niekada jokių studijų nėjau, nieko nesimokiau oficialiai mokyklose – esu grynas savamokslis. Nebuvo jokios idėjos, […] pats nežinojau, ką daryti, – aš tiktai vaikštinėjau po miškus, vaikštinėjau po miestus, po Čikagą. Tai buvo mano pirmieji objektai ir taip pasitaikė, kad į mano objektyvą pateko nemažai miestovaizdžių.“

Algimantas Kezys
Resting near Holy Family Church, Chicago, 1981,
40,5 × 51 cm.
MO muziejaus kolekcija

Per penkiolika paskutinių gyvenimo metų dailininkė Elvyra Kairiūkštytė sukūrė apie 15 tūkstančių didelio formato piešinių. Piešė dideliu teptuku patiesusi ruloninio popieriaus lakštą ant grindų. Daugiafigūrėse frizo pobūdžio kompozicijose vaizduojamos paslaptingos apeigos ir keistos erotinės scenos. Galingame vaizdų sraute susipina žinomi ir išgalvoti simboliai, vaizdinės metaforos ir laike besitęsiantys pasakojimai, žmonės, gyvūnai ir fantastinės būtybės. Piešinių gausa ir skubios, aistringos linijos rodo, kad dailininkė buvo it apsėsta vaizdinių, troškimų, vizijų, ir tik piešimas galėjęs nuo jų išvaduoti, išgydyti.

Nuotraukoje – gausybė piešinių nedidelėje Elvyros Kairiūkštytės studijoje.

Dėl sovietmečio draudimų ir apribojimų architekto profesijos atsisakiusiam Leonui Linui Katinui tapyba – laisvės ir eksperimentų laukas. Menininkas žaidybiškai ir ironiškai laužė nusistovėjusias normas.

Anot Lietuvos dailėtyrininko Viktoro Liutkaus, menininkas „yra amžinas nenuorama, provokatorius, nenusikerpąs plaukų vyngėrys, visokių kultūros tekstų ir žemiškų kontekstų interpretatorius, sumanymų skleidėjas Vilniuje ir provincijoje. Jeigu dabartinės Lietuvos dailės atstovų tarpe pradėtume ieškoti kūrėjo, kurio darbuose ir veikloje jungtųsi dar sovietmečiu brendusi ir išsaugota avangardo dvasia su šių dienų meno raiškos laisve, atsimuštume į L. Katiną.”

Leonas Linas Katinas
Kiemas, 1970
Kartonas, aliejus, 122 x 122 cm.
MO muziejaus kolekcija