Susipažink su viktorinoje naudotais kūriniais ir jų autoriais

Antanas Sutkus

Antanas Sutkus | Autorius | MO kolekcija

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Antanas Sutkus sukūrė bene labiausiai užsienyje jį išgarsinusią fotografijų seriją „Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje“. 1965 metais penkių dienų viešnagės Lietuvoje metu, garsiąją prancūzų porą kartu su rašytojais Eduardu Mieželaičiu ir Mykolu Sluckiu lydėjęs A. Sutkus sukūrė ekspresyvų filosofo Sartre’o įvaizdį, kuris įsiminė ir yra atpažįstamas įvairiose pasaulio šalyse.

Pagal šią A. Sutkaus darytą Sartre’o fotografiją netgi sukurta rašytojo skulptūra, stovinti Paryžiuje prie Nacionalinės bibliotekos, o nuo 2018 metų birželio mėnesio panaši bronzinė Sartre’o skulptūra „Prieš vėją“ (aut. Klaudijus Pūdymas) atsirado ir Lietuvoje, Nidoje ant Parnidžio kopos.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Antanas | Sutkus | Sartras| Nidoje | MO | kolekcija
Antanas Sutkus
J. P. Sartre Lietuvoje. Nida, 1965
37,8 x 28,8 cm.
MO muziejaus kolekcija

Klausykis pokalbio su fotografu Antanu Sutkumi.


Įdomu? Tavęs dar laukia II, III ir IV šio pokalbio dalys!
Jas rasi čia:

Algimantas Aleksandravičius

Algimantas | Aleksandravičius

Algimantas Aleksandravičius Lietuvos fotografijos pasaulyje iš kitų fotomenininkų išsiskiria būtent savo kuriamais žymių ir nežymių žmonių portretais. Jo fotografijose žmonės „sukonstruoti“ iš jų pačių biografijų, jų gyvenimo istorijų, buvimo su fotografu. A. Aleksandravičius tęsia psichologinio portreto tradiciją, tačiau jo požiūris į portretuojamąjį kiek skiriasi nuo kitų fotomenininkų. Jis pasirinko užsienio menininkams (Annie Leibovitz, Helmutui Newtonui, Richardui Avedonui) būdingą kelią – fotografuojamųjų portretuose ieškoti dalykų, atspindinčių asmens pomėgius, profesiją, charakterį ar kitas jo savybes.

Viktorinoje naudotas kūrinys

A. Aleksandravičius fotografavęs daugybę žymių Lietuvos kultūros atstovų, tačiau šiame kadre užfiksuotas teatro režisierius, dramaturgas, scenografas Oskaras Koršunovas 1995 metais!

ALGIMANTAS | ALEKSANDRAVIČIUS | Teatro | režisierius | Oskaras | Koršunovas
Algimantas Aleksandravičius
Teatro režisierius Oskaras Koršunovas,1995
35,5 x 47,5 cm.
MO muziejaus kolekcija

Kviečiame į video susitikimą su Algimantu Aleksandravičiumi.

 

O jei labiau patinka klausytis, dalinamės MO tinklalaide „Kaip vogti sielas?“ su šiuo įdomiu fotomenininku.

Jonas Mekas

Jonas | Mekas

Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai netrukdavo virsti istorija. „Ne, aš neieškojau Salvadoro Dalí – jis buvo legenda, niekad nebūčiau drįsęs jo trukdyti“, – sakė Mekas, prisimindamas netikėtą siurrealizmo žvaigždės vizitą jo lofte. 1964 metais Mekas dalyvavo Dalí rengtuose hepeninguose.

Filmuojant vieną jų, Dalí provokuojamai mirkteli Mekui, o šis nesutrikęs atsako tuo pačiu. Mekui mirksėjimas nėra nevalingas traukulys ar apsimestinis parodijavimas. Mirksėjimą jis mini kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasidygėjimą ar susižavėjimą. Modernizmo epochai atstovaujančio Dalí ir naujam, postmodernizmo laikui atstovaujančio Meko susimirksėjimas atskleidžia pastarojo atvirumą kitoniškumui. Ir drauge simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Jonas Mekas
Dirbantis Salvadoras Dali, 1964, ištrauka
MO muziejaus kolekcija

 

 

Norintiems pamatyti ar prisiminti MO parodą „Mekas mirksi geriau“

Audronė Petrašiūnaitė

Audronė Petrašiūnienė

„Tapyba yra gyvenimo būdas, būdas gyventi ir būti santaikoje su savimi ir pasauliu. Tapyti yra kaip kvėpuoti, stovėti lietuje, eiti per sniegą, žvelgti pro langą, akimis glostyti mišką“, – pasakoja Audronė Petrašiūnaitė. Tapymas jai yra „procesas spalvos magijai pajusti ir materializuoti“.

A. Petrašiūnaitės paletėje – visas spalvų spektras. Čia daug šiltų, žėrinčių spalvų: skaisčiai raudona, sodri purpurinė, geltona, oranžinė, tačiau dabar jos kūryboje vis daugiau perlamutrinės pilkos, net baltos spalvų. Vis dėlto, groteskiškas piešinys, anot menininkės, yra ne mažiau svarbi išraiškos priemonė nei spalva.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Viktorinoje užduotame klausime A. Petrašiūnaitė liepsnose pavaizdavo dainininkę Amy Winehouse. Tačiau įdomu tai, kad menininkę kūrybai įkvepia ne tik ši atlikėja – MO kolekcijoje galima atrasti kūrinių ir su Lady Gaga bei Fridos Kahlo atvaizdais!


Audronė Petrašiūnienė
Liepsnojanti Amy, 2015
Spalvotas linoraižinys, 80 x 41,5 cm.
MO muziejaus kolekcija

Pasisvečiuok pas tapytoją Audronę Petrašiūnaitę!
Menininkę kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė.

Šarūnas Sauka

Šarūnas Sauka | Autorius | MO kolekcija

Šarūno Saukos tapybos ikonografija labai originali, bet patys tapybos principai artimi siurrealizmo ir fantastinio realizmo srovėms. Jo fantasmagorinių košmariškų vizijų ir haliucinacijų šaknys yra realybėje, jos maitinamos biblinių, literatūrinių ir dailės istorijoje susiklosčiusių vizualių pragaro, rojaus ir skaistyklos įvaizdžių.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Nors Šarūno Saukos kūrinyje „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ galima atpažinti keletą buvusių Lietuvos prezidentų, pavyzdžiui, Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, vis dėlto jame prezidento Valdo Adamkaus nepamatysi.

O kiek kitų iškilių Lietuvos asmenybių pavyksta atpažinti šiame paveiksle? Kuo jie mums svarbūs šiandien?

Šarūnas | Sauka | Paveikslas | tūkstantmečiui | MO | nuotrauka
Šarūno Saukos kūrinio „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, eksponuoto MO muziejuje 2019 metų rugsėjį, nuotrauka.


Įdomu!
Ši milžiniška drobė buvo eksponuota ne tik MO. Kontroversiškų vertinimų sulaukęs Š. Saukos kūrinys, pirmiausia, atsidūrė prezidentūroje, kai 2009 metais, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, jį pasirinko prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ prezidentūroje buvo eksponuojamas nuo 2010 metų – abiejų prezidentės kadencijų metu. Pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje.

Beje, šis paveikslas yra didžiausias Š. Saukos nutapytas darbas, kurį sudaro net devynios dalys! Jam sukurti tapytojas užtruko dvejus metus.

Apie tapytoją – trumpai. Videopasakojimas apie Šarūną Sauką.

Violeta Bubelytė

Violeta | Bubelytė

Violetą Bubelytę geriausiai žinome kaip pirmąją fotografę Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusią į apsinuoginusią save. Aktas ją dominęs nuo pat jaunystės sovietmetyje, kai kalbėjimas apie nuogumą ar erotiką netgi mene buvo užgintas. 23 metų merginą masino tai, ko beveik niekas nedarė, kas būdavo triukšmingai išprašoma iš parodų, apie ką buvo sunku gauti informacijos, o oficialiai iš viso nekalbėta.

Viktorinoje naudotas kūrinys


Violeta Bubelytė
Aktas 44, 1990
Sidabro želatinos atspaudas, 29 x 19,1 cm.
MO muziejaus kolekcija

Elvyra Kairiūkštytė

Elvyra | Kairiūkštytė

Per penkiolika paskutinių gyvenimo metų dailininkė Elvyra Kairiūkštytė sukūrė apie 15 tūkstančių didelio formato piešinių. Piešė dideliu teptuku patiesusi ruloninio popieriaus lakštą ant grindų. Daugiafigūrėse frizo pobūdžio kompozicijose vaizduojamos paslaptingos apeigos ir keistos erotinės scenos. Galingame vaizdų sraute susipina žinomi ir išgalvoti simboliai, vaizdinės metaforos ir laike besitęsiantys pasakojimai, žmonės, gyvūnai ir fantastinės būtybės. Piešinių gausa ir skubios, aistringos linijos rodo, kad dailininkė buvo it apsėsta vaizdinių, troškimų, vizijų, ir tik piešimas galėjęs nuo jų išvaduoti, išgydyti.

Tad ne veltui menininkė daugelio buvo vadinama Kikasso!

Viktorinoje naudotas kūrinys

Elvyra | Kairiūkštytė | Be | pavadinimo
Elvyra Kairiūkštytė
Be pavadinimo, 1998
Popierius, spalvotas tušas, 60 x 87,5 cm.
MO muziejaus kolekcija

Algirdas ir Remigijus Gataveckai

Algirdas ir Remigijus Gataveckai | Autoriai | MO kolekcija

Neįmanoma kalbėti apie Algirdo kūrybą atskirai nuo jo brolio Remigijaus. Jiedu – identiški dvyniai, geriausi draugai ir kūrybinis tandemas, plačiai žinomas tiek vizualiųjų menų scenoje, tiek breiko šokių aikštelėje. Beveik visus kūrinius broliai atlieka bendradarbiavimo ir draugiško varžymosi principu. Ir taip – nuo pat sudėtingos vaikystės, praleistos su girtaujančiais tėvais, o vėliau Alytaus vaikų globos namuose. Valdiški namai ir iš jų atsinešti patyrimai broliams Algirdui ir Remigijui Gataveckams tapo svarbiu kūrybinės energijos šaltiniu ir jų sėkmės istorijos pradžia.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai 2019 metais nutapė prezidentės Dalios Grybauskaitės portretą. „Mums, tikriausiai, labiausiai imponavo pagarba prezidentei, nes ji mums labai patinka. Galėčiau pasakyti, kad jei būtume gavę pasiūlymą nutapyti kitą prezidentą, greičiausiai būtume šio darbo atsisakę“, – pasakoja A. Gataveckas.

Brolių teigimu, pirmoji prezidentės reakcija, pamačius paveikslą, juos pralinksmino. „Ji ėjo pro šalį, kai pamatė paveikslą. Tuomet tepasakė: „Puikiai. Kaip nuotraukoje, puikiai“, – prisimena broliai.

Broliai | Gataveckai | Dalios | Grybauskaitės | portretas
Algirdas ir Remigijus Gataveckai
Dalia Grybauskaitė
, 2019
Drobė, aliejus, 100 × 80 cm.

R. Dačkaus nuotrauka

Žygimantas Augustinas

Žygimantas | Augustinas

Tapydamas radikaliai realistine maniera Žygimantas Augustinas visą dėmesį sutelkia į žmogų. Jis tapo portretus, autoportretus, visos figūros studijas ir kūno fragmentus. Menininkas sako: „Mane traukia ne portretas, o žmogus. Tai tik būdas išreikšti, ką jauti, kai matai konkretų kūną su visais tais žmogaus gyvenimo įspaudais. Kūnas nemeluoja ir neapsimetinėja.“

Viktorinoje naudotas kūrinys

Tai yra Žygimanto Augustino sukurtas Kristijono Donelaičio portretas, kuriame pagal tikslius ekshumuoto poeto kaukolės matmenis dailininkas nupiešė savitą kaukolės versiją ir portretą, kuriam pritaikė savo veido bruožus.

Žygimantas | Augustinas | Autodonelaitis
Žygimanto Augustino „Autoportretas pagal K. Donelaičio kaukolės matmenis“ ir „Kraniometrinis Donelaitis“ (2014 m.)

 

Iš tikrųjų, labai panašiai Donelaitį ir įsivaizduojame, tiesa?

Andrius Zakarauskas

Andrius Zakarauskas | Autorius | MO kolekcija

Jaunojo menininko paveikslų tema – savistaba ir autorefleksija. Tradicinės tapybos rūšys – žanrinis paveikslas, autoportretas, peizažas, interjeras, natiurmortas ir rankų studijos – padeda jam gilintis į tapybos procesą. Tapydamas Andrius Zakarauskas semiasi impulsų iš savo patirties, artimiausios aplinkos, iš praeities ir dabarties meno. Ne mažiau negu motyvai čia svarbi menininko dvasinė būsena ir nuotaika. Autorefleksija persmelkta melancholijos ir liūdesio, kuriuos atsveria keistas ir labai asmeniškas humoras.

Viktorinoje naudotas kūrinys

Andriaus Zakarausko paveikslo „Stebuklas“ viršutiniame kairiajame kampe galime atpažinti lietuvių muzikos grupę Garbanotas!


Andrius Zakarauskas
Stebuklas, 2018
Drobė, aliejus, 180 x 160 cm.
MO muziejaus kolekcija

 

Galima sakyti, dalis paveikslo buvo inspiruota šio 2017 metais išleisto grupės albumo, pavadinto „Room for You“, viršelio:

Garbanotas | Room | for | You

Pažink tapytoją iš arčiau!

Pokalbyje A. Zakarauskas pasakoja apie savo kūrybos kelią, rūpimas temas ir kas jam svarbu tapyboje.
Menininką kalbina menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.